Pareiginės algos bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, kitais metais turėtų būti didinamas 5 eurais iki 186 eurų.
Tai numatyta nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, pasibaigus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos deryboms su profsąjungomis. Vyriausybė penktadienį turėtų įgalioti ministeriją pasirašyti šią sutartį.
Ministerija nurodo, kad nustačius 186 eurų pareiginės algos bazinį dydį, 2023 metų valstybės biudžete reikėtų numatyti apie 118 mln. eurų tarnautojų algų didinimui.
Daugiau kaip 200 tūkst. biudžetininkų atlyginimai nuo sausio didės nuo 23,5 euro iki 161,2 euro iki mokesčių.
Ministerijos skaičiavimais, Konstitucinio Teismo pirmininko alga padidės 161,5 euro „ant popieriaus“, apylinkės teismo teisėjo – 81 euru, Seimo pirmininkės – 129 eurais, ministro – 119 eurų, Vilniaus mero – 95,5 euro, sporto centro vadovo, kuris turėjo maksimalų koeficientą – 74 euro, teisininko, dirbančio pagal darbo sutartį, ar socialinių darbuotojo, turinčio maksimalų koeficientą, – 58 eurais, vairuotojo, turinčio didžiausią pareiginės algos koeficientą – 39 eurais, slaugytojo padėjėjo, virėjo, turinčių ne pačius mažiausius koeficientus, o pavyzdžiui, 5,2 koeficientą – 26 eurais.
Dėl bazinio dydžio ir dėl koeficientų padidinimo nuo 2023 metų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga didės nuo 162 iki 227 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių akompaniatorių – nuo 124 iki 144 eurų, mokyklų vadovų – nuo 485 iki 574 eurų „popieriuje“.
Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento.
Valstybės tarnautojai šiuo metu dar gauna priedus už stažą.
Bazinės algos dydis bus didžiausias nuo 2009 metų, kai tada jis siekė 183 eurus.
