„Swedbank“: nepaisant vyraujančio neapibrėžtumo lietuviai aktyviai imasi verslo

Autoriuselta
Fotofreepik.com


Lietuviai vis aktyviau imasi nuosavo verslo – per pirmuosius du šių metų mėnesius šalyje įsteigta 7 proc. daugiau naujų įmonių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, rodo „Swedbank“ analizė.

Remiantis „Swedbank“ analizės duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo įsteigtas rekordinis skaičius įmonių – daugiau kaip 15,5 tūkst. naujų juridinių vienetų.

„Įsteigtų įmonių skaičius per 2023 metus, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 9 procentais. Nuolatos augantis naujai įsteigtų įmonių skaičius rodo, kad vis daugiau žmonių nusprendžia imtis verslo, kuria sau ir kitiems darbo vietas bei taip prisideda prie visos šalies ekonomikos plėtros“, – išplatintame pranešime cituojama „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė.

Dažniausiai steigia prekybos įmones

Kaip rodo banko duomenys, dažniausiai naujos įmonės steigiamos didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje, jos sudaro daugiau kaip 20 proc. visų naujai įsteigiamų įmonių, o ši tendencija nesikeičia pastaruosius šešerius metus.

Pasak „Swedbank“ atstovės, prekybos srities potencialas auga kartu su gyventojų perkamąja galia ir skaitmeninių technologijų plėtra.

Tuo metu kelerius metus antroje vietoje pagal populiarumą buvusių statybos sektoriaus įmonių praėjusiais metais įsteigta mažiau. Taip pat pastaruosius dvejus metus steigiama mažiau įmonių ir gamybos bei transporto paslaugų srityse.

Praėjusiais metais ženkliau šoktelėjo naujai įsteigtų įmonių skaičius informacinių technologijų telekomunikacijų srityje. Tai, pasak R. Verkauskaitės-Kazanskienės, natūralu, dėl visdidėjančios skaitmeninių technologijų reikšmės.

Mažosios bendrijos pranašumai

Pasak „Swedbank“, įsteigdami naują verslą lietuviai dažniausiai pasirenka mažosios bendrijos veiklos formą, kuri prieš trejus metus pagal populiarumą aplenkė iki tol dominavusias uždarąsias akcines bendroves.

Praėjusiais metais mažosios bendrijos sudarė 58 proc. visų naujai įsteigtų įmonių, kai uždarosioms akcinėms bendrovėms teko 31 proc. dalis, rodo banko atlikta analizė.

R. Verkauskaitės-Kazanskienės teigimu, vis daugiau gyventojų renkasi mažosios bendrijos formą, nes tam nereikia įstatinio kapitalo, nėra prievolės samdyti darbuotojų, taikomi supaprastinti buhalterinės apskaitos standartai.

Taip pat pažymima, kad maždaug 2 iš 3 naujų įmonių įsteigia 20-39 metų amžiaus asmenys, o aktyviausia išlieka 30-39 metų amžiaus gyventojų grupė. Tačiau didžiausias aktyvumo augimas per pastaruosius šešerius metus pastebėtas 40-49 metų amžiaus asmenų grupėje, kur steigiančiųjų verslą skaičius išaugo beveik du kartus.

„Jaunesnio amžiaus žmonės yra gal dažniau linkę rizikuoti ir imtis nepatikrintų idėjų, bet duomenys rodo, kad verslumo atžvilgiu daugiau patirties sukaupę žmonės pastaraisiais metais irgi tampa aktyvesni steigiant savo verslą“, – pastebėjo „Swedbank“ atstovė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Dėl riboto smulkiųjų Lietuvos bendrovių finansavimo gali būti kaltas žemas finansinis raštingumas

JP Redakcija

Plėtra Panevėžio regione: nauji verslai padeda auginti ir algas

JP Redakcija

Prognozė: svarbiausi Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykiai 2024-aisiais

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads