Kiekvieną savaitgalį būrys sveikos gyvensenos entuziastų neria į ledinį „Ekrano“ marių vandenį. Sveikuolių neatbaido nei žvarbus oras, nei tamsi naktis. Medikai sako, kad maudynės šaltame vandenyje suteikia neginčijamos naudos organizmui, bet yra kelios labai svarbios taisyklės.
Su kompanija linksmiau
Apie 20, o kartais net ir 40 panevėžiečių savaitgaliais susirenka prie „Ekrano“ marių. Vieni nubėga vieną kitą kilometrą, kiti prasimankština, treti be jokio apšilimo leidžiasi į šalčio nuotykius. Tokius iššūkius sau metantys panevėžiečiai vieningai sako – šaltas vanduo suteikia žvalumo ir energijos, „nuplauna“ įtampą ir stresą, stiprina imunitetą.
O drauge su bendraminčių kompanija džiaugtis žiemos malonumais ir drąsiau, ir smagiau.
Subūrė bendraminčius
Sveikos gyvensenos entuziastus į būrį sukvietė du draugai – Paulius ir Gediminas.
„Dar rudenį su draugu surengėme viešą maudynių renginį ir taip įgyvendinom tikslą suburti bendraminčius. Žinojom, kad yra atskiros grupelės, kurios maudosi žiemą, bet nežinojome nei kada, nei kur. Dabar esame viena komanda, turime nemažą bendruomenę prie kurios prisijungė ir seniai maudynes šaltame vandenyje propaguojantys, ir dar tik pradedantys. Grūdinasi vyrai, moterys, jaunimas, vaikai ir net vyresnio amžiaus panevėžiečiai“, – džiaugėsi Paulius.
Maudosi reguliariai
Šis maudynių sezonas Pauliui – pirmą kartą toks intensyvus. Šaltame vandenyje nusimaudyti jis stengiasi bent tris kartus per savaitę.
„Po pirmųjų šaltų kartų mane užplūdo gera emocija, kuri vėliau tapo motyvacija“, – sako Paulius.
„Aktyviai sportuoju, todėl po didesnių krūvių šaltas vanduo padeda numalšinti raumenų skausmą, jie greičiau atsistato. Be to, pagerėja emocinė būklė, turiu daugiau jėgų“, – šalto vandens privalumus vardino Paulius.
Švarios mintys
Kai Panevėžyje susibūrė sveikuolių komanda jos dalimi tapo ir Živilė. Trijų vaikų mama šaltame vandenyje maudosi jau 20 metų.
„Iš pradžių tai buvo iššūkis, jaunystė, savo galimybių patikrinimas ir didžiulis noras. Kai pabandžiau mane aplankė labai gera savijauta ir tai tapo hobiu“, – teigė ji.
Moteris neslepia patirianti daug streso ir įtampos, todėl maudynės šaltame vandenyje – lyg apsivalymas.
„Jaučiuosi švari, švariomis mintimis, pasikraunu energijos, pagerėja psichologinė būsena. Man asmeniškai tai padeda kontroliuoti stresą ir visus dirgiklius. Jeigu prieš eketę turėjau problemų, tai po jos, jų nebeturiu. Taip pat prieš save jaučiuosi stipresnė, nes kas neįmanoma, pasirodo, gali virsti įmanoma“, – šypsojosi Živilė ir kvietė visus norinčius prisijungti.
Ne kiekvienam
Maudynes šaltame vandenyje jau 30 metų propaguojantis Antanas Skindzera pabrėžia, kad tokia pramoga tinka ne visiems.
„Svarbiausia – jausti organizmą. Iš tikrųjų tai ne kiekvienam. Yra visa ligų eilė, dėl kurių nereikėtų lįsti į eketę. Bet jei tai tik dvejonės, susiraskite bendraminčių, kurie tai praktikuoja, bus drąsiau. Naujokų eketėj yra ir šią žiemą, tad niekad nevėlu, tinka čia ir dabar. Ši žiema labai aktyvi mūsų bendruomenei“, – sako Antanas.
Į vandenį ir vidurnaktį
Sveikos gyvensenos entuziastai drauge į ledinį vandenį šoka ne tik savaitgaliais. Panevėžiečiai praėjusią savaitę susirinko maudytis naktį iš ketvirtadienio į penktadienį.
Mat tikima, kad sausio 19-ąją, nuo vidurnakčio, porai valandų, visas vanduo Žemėje įgauna mistinių ir stebuklingų galių.
Sveikuoliai sako, kad vanduo, veikiamas energetinių Visatos srautų, stebuklingos galios įgauna ir vasario 15-osios bei birželio 24-osios naktimis.
Už maudynes be streso
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Mindaugas Vaitkus teigia, kad maudynės eketėje sukelia stresą organizmui, todėl pirmiausia reikia įvertinti ar tai tikrai pagerins sveikatą, ar labiau jai pakenks. Paklaustas, kaip vertina maudynes eketėje, gydytojas sako matantis ir pliusų, ir minusų. Tik akcentuoja – norint šokti į eketę, būtinas pasiruošimas.
„Ar tai būtų žiema, ar kitas metų laikas, jeigu tai susiję su sveikatos pagerinimu tikrai esame už tai. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad kūno grūdinimui reikia labai atsargiai pasiruošti. Negalima iš karto šokti į šaltą ar karštą vandenį ir sakyti, kad nuo šiandien pradėsiu grūdintis. Reikia tą daryti palaipsniui, nes organizmui, visam kūnui sukeliamas labai didelis stresas. Stresą patiria visa imuninė sistema, nes ji nesupranta staigios temperatūros kaitos. Tad reikia pasiruošti palengva, kūnui po truputį sunkinant sąlygas, kad prisitaikytų prie ekstremalių pokyčių, kurie galbūt laukia ateityje“, – sako M. Vaitkus.
Rizikuoja net gyvybe
Žmonės, kurie nepasiruošę staiga lenda į eketę, anot M. Vaitkaus, rizikuoja ne tik sveikata, bet ir gyvybe.
„Kai kūnas neparuoštas galima susilaukti labai nemalonių dalykų, netgi mirtinų. Organizmas gali taip atšalti, kad nebespės savęs sušildyti. Tai gali sukelti infarktą ar insultą. Be to, išlipus iš eketės gali staiga nukristi spaudimas, dėl to žmogus gali išgriūti ir baigtis nelaimingai, ypač jeigu šalia nėra žmonių“, – sako gydytojas.
Tinka ne visiems
Pasak M. Vaitkaus, ypač didelis pavojus sveikatai kyla, kai į eketę žmonės lenda po kaitinimosi pirtyje. Gydytojas pataria geriau apsilieti vėsiu vandeniu ar apsitrinti sniegu.
„Mūsų organizmas patekęs į karštą aplinką įkaista. Jeigu karščio per daug, kūnas pradeda prakaituoti, išraustam, nes išsiplečia kraujagyslės. Atsidaro kapiliarai ir kūnas taip vėsinasi. Kai krentame į šaltą vandenį, kraujagyslės staigiai susitraukia. Organizmui tai didžiulis stresas. Būna žmonės atvažiuoja pas mus su nusilpimu, sako man bloga, silpna. Tai reiškia krenta spaudimas – organizmas neprisitaikė prie tokių staigių temperatūros pokyčių“, – paaiškino gydytojas ir pridūrė, kad jeigu po pirties naudojame šaltą vandenį, tai reikia tą daryti trumpai, nešokti į eketę ir joje nebūti kelių minučių.
