Po megagaisrų išvarginta Australija skaičiuoja kiek miškų pasiglemžė pragariškos liepsnos.
Mokslininkų iš Vakarų Sidnėjaus universiteto Hawkesbury aplinkos instituto atlikta analizė atskleidė, kad 2019–2020 metų vasaros sezono metu gaisrai išdegino 21 procentą Australijos vidutinio klimato miškų.
Tuomet mokslininkai analizavo istorinius įrašus, kur ieškojo palyginamų laukinių gaisrų sezonų pavyzdžių ne vien tik iš Australijos, bet ir iš kitų pasaulio vietovių. Jie neaptiko nieko, kas savo mastu prilygtų Australijos patirtiems nuostoliams, skelbia upi.com.
„Mes analizavome pagrindinius miško biomus Australijoje, Azijoje, Afrikoje, Okeanijoje ir Šiaurės bei Pietų Amerikose, tokiu būdu siekėme nustatyti teritorijų plotus, kuriuos kasmet išdegina miškų gaisrai,“ – sakė tyrimui vadovavęs autorius Matthias Boer, krūmynų gaisrų ekspertas ir ekologijos mokslų profesorius iš Vakarų Sidnėjaus universiteto.
Krūmynų gaisrai Australijoje ir kitur įprastai išdegina iki 5 procentų miškų, o kai kuriuose izoliuotų miškų regionuose Afrikoje ir Azijoje išdeginimo mastas siekia iki 8 ar 9 procentų.
Gaisrai, kurie Australijoje liepsnojo 2019–2020 metų vasarą išdegino 21 procentą žemyno vidutinio klimato miškų.
„Tai globaliai precedento neturintis išdegimo mastas, kuris per paskutinius dvidešimt metų nebuvo stebėtas nei viename kitame miško biome,“ – sakė Boer.
Vidutinio klimato plačialapiai bei mišrieji miško biomai Australijoje apima milijonų akrų teritorijas. Biomų miškai yra pažeidžiamiausi gaisrams, kuriuos nulemia sausros ir karščio bangos.
Įprastai, drėgni grioviai sulaiko gaisrų plitimą vidutinio klimato Australijos miškuose, kas apriboja megagaisrų susiformavimo tikimybę.
Visgi, metai iki 2019–2020 m. vasaros buvo ypatingai sausi. Mokslininkai mano, kad įsiplieskimo sąlygos buvo sausiausios per 30 metų.
Ekstremalaus karščio, smarkių vėjų ir išsausėjusios bei lengvai užsidegančios augmenijos kombinacija paskatino žaibišką gaisrų plitimą.
Daugybė skirtingų tyrimų rodo, kad klimato kaita, tikėtina, didins didelių, intensyvių gaisrų grėsmę didelėje pasaulio dalyje.
„Klimato kaitos prognozės perspėjo apie aukštesnes temperatūras, ilgesnes ir platesnio masto sausras bei ekstremalesnius gaisrus, o taip pat atrodo, kad ateitis, kurios mes baiminomės, atkeliavo anksčiau nei tikėtasi,“ – sakė Boer.