Liga yra platus terminas, apibūdinantis prastą proto, kūno ir tam tikru mastu dvasios būklę. Tai bendras negalavimo jausmas (nepriklausomai nuo asmens įsitikinimo).
Liga reiškia konkretaus organo ar viso kūno negalavimą dėl kenksmingų mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos ar virusai, sužalojimą, cheminį disbalansą organizme, toksinų poveikį ir nesubrendusių ląstelių susidarymą. Ligų pavyzdžiai yra vėžys, lūžiai, diabetas, cirozė, psoriazė ir kt. Tas pats pasakytina apie psichikos sveikatos problemas, tokias kaip bipolinis sutrikimas, klinikinė depresija ir šizofrenija.
Kita vertus, liga yra organizmo perdėta reakcija į tą pačią ligą. Tai sukelia nuovargį, karščiavimą, raumenų silpnumą arba neryškų matymą, taip pat nenormalų kraujospūdį ir greitą širdies susitraukimų dažnį.
Liga grindžiama konkrečiais veiksniais arba kriterijais, simptomais, kurių gydytojai ieško, kai pacientas atvyksta į kliniką ar ligoninę ištirti.
Būklės priežastys
Kūnas sukurtas taip, kad natūraliai reaguotų į bet kokius sutrikimus ar grėsmes, nesvarbu, ar tai bakterija, virusas, ar per didelė nesubrendusių ląstelių gamyba. Šiame procese tokia reakcija gali sukelti negalavimą. Puikus pavyzdys yra alergija. Alergija išsivysto, kai imuninė sistema bando sunaikinti grėsmę ir išskiria histaminus. Nepaisant to, žmogus taip pat gali sirgti liga, bet nesijausti blogai. Tokios ligos kaip ŽIV, AIDS ir net vėžys gali užtrukti mėnesius ar metus, kol jos progresuoja ir privers žmogų jaustis blogai.
Hipochondrija – nenormalus ar vidutinio sunkumo ar sunkus nerimas dėl ligos. Paprastą kūno temperatūros pokytį hipochondrikas gali laikyti karščiavimu arba rimtos ligos, tokios kaip vėžys, simptomu. Hipochondrizę šiais laikais dar labiau skatina internetas. Dabar žmogus gali greitai ir lengvai ieškoti simptomų arba savarankiškai diagnozuoti.
Stresas – natūrali organizmo reakcija į įvarius neigiamus veiksnius. Kūnas sukurtas taip, kad stresinėje situacijoje veiktų „kovok arba bėk” režimu. Bet kuriuo atveju tai gali padidinti širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį ir sukelti hormono, vadinamo kortizoliu, gamybą, dėl kurio žmogus gali jausti įtampą.
Netinkama mityba – organizmui, kaip sudėtingai struktūrai, reikia įvairių fermentų, vitaminų, mineralų ir kitų makro ir mikroelementų, kad jis tinkamai veiktų. Ilgainiui, jei organizmui trūksta kurių nors iš šių medžiagų, jis gali jaustis blogai.
Pas ką kreiptis dėl galimų gydymo būdų?
Šeimos gydytojai (arba bendrosios praktikos gydytojai) yra pirmieji, galintys diagnozuoti ir gydyti ligas. Vaikų gydytojai vadinami pediatrais.
Pirminės konsultacijos metu šeimos gydytojas atkreipia dėmesį į paciento medicininę ir net šeimos istoriją, simptomus ir bendrą savijautą. Tada reikia atlikti standartinius tyrimus, kad būtų galima tiksliau diagnozuoti. Tai gali būti CRB ar kiti kraujo tyrimai, šlapimo analizė, išmatų analizė ir rentgenograma. Jei rezultatai yra neaiškūs arba jų nepakanka diagnozei nustatyti, gali būti atliekami išsamesni tyrimai, pvz., MRT, ultragarso skenavimas, kolonoskopija, endoskopija ir kt.
Remdamasis simptomais, istorija ir tyrimų rezultatais, gydytojas nustato diagnozę. Atsižvelgdamas į būklę, gydytojas gali sudaryti gydymo planą arba nukreipti pacientą pas kitus specialistus, tokius kaip ortopedai, kineziterapeutai, kardiologai, neurologai, onkologai ir nefrologai.
Kviečiame kreiptis į And klinikos Vilniuje šeimos gydytoją. Klinikoje dirba šie šeimos gydytojai : Jūratė Valiukienė, Raimonda Jankauskienė, Lukas Giedrys, Jelena Reketienė, Aistė Viršilienė, Jolita Stakūnienė.
