Į Panevėžio labdaros valgyklas beldžiasi vis daugiau žmonių, ypač alkanųjų gretos išaugo gruodžio pradžioje. Didėjantį lankytojų skaičių labdaros valgyklų atstovai sieja su išaugusiomis šildymo sąskaitomis. Be to, nerimaujama, kad prašančių paramos žmonių tik daugės ir, nors šiai dienai pagaminti pietus yra iš ko, nežinia – kaip bus rytoj.
Duoną atėmė šildymas
Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė Irma Zabulionytė sako, kad labdaros valgykloje Rožių gatvėje kasdien paruošiama 70-80 porcijų šilto maisto, bet paramos gavėjų ratas plečiasi – kasdien davinio ateina pasiimti bent po vieną-du naujus žmones.
„Gruodį gyventojai gavo didžiules sąskaitas už šildymas. Ypač vyresnio amžiaus žmonės, susimokėję komunalinius mokesčius, lieka tuščiomis kišenėmis. Na, taip, sako dar vaistų nusiperka ir gyvena su keliais eurais. Dėl pakilusių kainų jie maisto nebeįperka, tai jau kažkas nebenormalu“, – sako I. Zabulionytė.
Skaudi realybė
Anot vadovės, į valgyklėlę ateina daug naujų žmonių, grįžta ir tie, kurie lankydavosi anksčiau.
„Dalis žmonių jau buvo mus palikę, stojosi ant kojų, bet, deja, dėl pasikeitusios finansinės situacijos jie ir vėl sugrįžta. Dažniausiai tai vyresnio amžiaus gyventojai. Iš lankytojų girdime, kad jie niekada negalvojo, jog teks prašytis tokios pagalbos, bet tokia yra realybė“, – kalbėjo I. Zabulionytė.
Gali likti be šilumos ir vandens
Labdaros valgykla kasdien varguoliams paruošia karštus pietus – dažniausiai tirštą ir sočią sriubą, o, jei yra iš ko gaminti – ir antrą patiekalą.
Kuo šiai dienai išmaitinti alkstančius, pasak I.Zabulionytės, yra: daug prisideda „Maisto bankas“, privatūs asmenys, ūkininkai ar šiaip alkanus užjaučiantys panevėžiečiai. Vis tik šiomis dienos, vadovės pečius slegia kitas rūpestis.
„Prakiuro mūsų pečius. Ieškome specialistų, kas galėtų apžiūrėti, ar įmanoma jį sutaisyti. Jeigu pečius visiškai suges, ko labiausiai bijau, kad negalėsime čia gyvenantiems užtikrinti šiltų gyvenimo sąlygų. Bijau, kad mamos su vaikais liks be šildymo ir karšto vandens“, – kalbėjo vadovė.
Pasak jos, lėšų įsigyti naujam pečiui nėra.
„Dabar – tai didžiausias mūsų rūpestis. Kiekviena diena prasideda su dideliu nerimu, nes nerandu būdų, kaip išspręsti šią problemą. Prašau, padėkite, kas galite“, – į skaitytojus kreipėsi I. Zabulionytė.
Pasikeitė situacija
Šv. Juozapo globos namų Ūkio dalies vedėja Aldona Vasiliūnienė naujienų portalui JP pasakojo, kad Panevėžio labdaros valgyklos „Betliejus“ darbuotojai kasdien puoduose verda sriubas ir per dieną pamaitina apie 50 -70 žmonių. Tai reiškia, kad kas mėnesį išdalinama arti 2000 porcijų sriubos.
„Gruodžio pradžioje žmonių, prašančių paramos, buvo ženkliai daugiau nei įprasta. Su kuo tai sieti, nežinau, bet akivaizdu, kad tų žmonių finansinė padėtis nėra gera“, – sakė A. Vasiliūnienė.
Žmonės keičiasi
Šv. Juozapo globos namų labdaros valgykloje verdama tiršta soti sriuba, kurią lankytojai parsineša į namus.
Anot A. Vasiliūnienės, pavalgyti į labdaros valyklą ateina įvairūs žmonės, jie keičiasi, bet dažniausiai pagalbos prašo vyresni nei 40 metų.
Dauguma kasdieninio sriubos dubenėlio laukiantieji – socialinę atskirtį patiriantys asmenys, Nakvynės namų gyventojai, benamiai, darbo neturintys, iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys, mažas pajamas gaunančios šeimos, pagyvenę, ligoti, vieniši, nesėkmes užsienyje patyrę jaunuoliai, nusivylę gyvenimu ir nesugebantys prisitaikyti prie naujovių, pokyčių.
Parama visada reikalinga
Pagrindinis labdaros valgyklos „Betliejus“ rėmėjas maisto produktais – labdaros paramos fondas „Maisto bankas“. Kartais labdaros valgyklai daržovių ar kitų maisto produktų paaukoja privatūs asmenys. Pagal Nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo programą, prie labdaros valgyklos išlaikymo prisideda ir Panevėžio miesto savivaldybė.
„Kokia pinigų suma mus pasiekia, priklauso nuo projekto, bet dažniausiai Betliejaus valgyklėlei kasmet skiriama apie 1000 eurų“ – sakė A. Vasiliūnienė.
„Šiai dienai turime iš ko gaminti, bet niekada nežinome, koks bus rytojus. Mums visada reikalinga bet kokia pagalba ir parama. Prisidėti gali visi norintys. Visada gelbsti ilgai negendantys produktai, arba produktai iš kurių galima pagaminti sočią sriubą“, – kalbėjo A. Vasiliūnienė.
