Blusos – kraujasiurbiai parazitai, mėgstantys veistis šiltoje drėgnoje aplinkoje ir maitintis savo šeimininko, kurio odos paviršiuje gyvena, krauju. Blusų rūšių ir porūšių išskiriama iki 2000, o jų šeimininkais ir maitintojais dažniausiai tampa mūsų keturkojai augintiniai – šunys.
Juos puola tam tikra blusų rūšis, vadinama katinine (Ctenocephalides felis), kurios tamsiai rudas arba juodas kūnas siekia tik 1-3 mm ilgio.
Kodėl šuns kailyje ima veistis blusos?
Blusos yra stiprios ir vikrios, ieškodamos kūno, kuriame galėtų parazituoti, iš eilės geba nušokti net apie 10 tūkst. kartų (per visą futbolo stadiono ilgį). Trys poros kojų suteikia puikią šuoliavimo galimybę (gali iššokti iki 2 pėdų aukščio), o horizontaliai išplatėjęs kūnas padeda blusai greitai judėti šuns kailyje.
Blusos dažniausiai aptinkamos šuns pilvo, uodegos ir galvos kailyje. Esant stipresnei blusų antplūdžio formai, jos gali veistis bet kurioje kūno paviršiaus srityje. Šie parazitiniai vabzdžiai maitinasi 1-2 kartus per dieną ir savo šeimininko kailyje gyvena nuo 16 iki 21 mėnesio, priklausomai nuo aplinkos sąlygų.
Požymiai, rodantys kad šuo turi blusų:
- Blusų ekskrementai šuns kailyje.
- Blusų kiaušinėliai šuns aplinkoje ar kailyje.
- Alerginis dermatitas.
- Dažnas kasymasis, kailio laižymas, odos kandžiojimas.
- Slenkantys plaukai.
- Šašai, raudonos dėmės.
- Išblyškusios dantenos.
- Žarnyne užsiveisia kaspinuočiai.
Šuo turi blusų. Kokios komplikacijos gali įvykti?
Blusos gali suvartoti 15 kartų daugiau kraujo, nei kad pačios sveria, todėl šuo gali netekti daug kraujo arba susirgti mažakraujyste, arba anemija. Tai ypač pavojinga jauniems šuniukams, nes raudonųjų kraujo kūnelių skaičius yra gyvybiškai svarbus. Vienas iš pagrindinių parazitinės mažakraujystės ženklų – išblyškusios dantenos, žema kūno temperatūra ir apatija.
Kai kurie šunys ypatingai jautrūs blusų seilėms, todėl vienas vienintelis blusos įkandimas gali sukelti alerginę reakciją. Tuomet keturkojis apserga blusų sukeltu alerginiu dermatitu, kuris gali tapti vėliau atsiradusių odos infekcijų priežastimi.
Ar visi šunys linkę užsikrėsti blusomis?
Šunys, augantys šilto drėgno klimato zonose ir gyvenantys lauke, labiausiai linkę užsikrėsti blusomis.
Kaip elgtis įtariant, kad šuo turi blusų?
Pirmiausia, nepulkite šuns gydyti patys ir verčiau pasitarkite su veterinaru, kuris nustatys tikslią diagnozę ir patars kaip atsikratyti blusų. Svarbu į gydymą įtraukti ir šuns aplinką. Veterinaras taip pat turėtų patarti, kaip blusų išvengti ateityje.
Kaip naikinti blusas?
Į gydymo programą turite įtraukti visą šuns aplinką, taip pat ir kitus namuose auginamus gyvūnus. Pasitarkite su veterinaru ir nuspręskite, kokį produktą naudosite, kad atsikratyti blusų. Tai gali būti įvairūs skysčiai nugarai ar kaklui tepti, šampūnai, purškikliai, pudros. Kai kurie preparatai naikina ir suaugusias blusas, ir jų kiaušinėlius, tačiau priemonių veiksmingumas gali būti įvairus. Vienas įspėjimas: nenaudokite priemonių skirtų kačių blusoms naikinti, nes šuns kailiui jos paprasčiausiai netinka. Vertėtų atminti ir tai, kad receptiniai preparatai saugesni ir efektyvesni nei nereceptiniai. Nepamirškite kruopščiai išvalyti namų, juose esančius kilimų, gyvūno guolio ir baldų apmušalų (po siurbimo dulkių siurblio maišelį būtų gerai išmesti). Namų dezinfekcijai galima naudoti ir specialius purškiklius, tik tokiu atveju kurį laiką nebūkite namuose, kad neapsinuodytumėte.
Kaip išvengti blusų?
Patartina naudoti specialias šukas nuo blusų ir kartą per savaitę išvalyti šuns guolį. Šių minimalių priemonių turėtų pakakti, kad blusos jūsų keturkojo nepultų. Jei manote, kad jūsų namų kieme gali būti blusų, išpurkškite įtartinas vietas insekticidais arba pasitelkite mikroskopinių kirminukų – nematodų pagalbą – jie žudo blusų lervas.