Po karantino – paslaugų kainų kilimas. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad nuo kovo paslaugų kainos pakilo trimis procentais, o labiausiai pabrango vizitas pas odontologą, medicinos ir kirpyklų paslaugos. Šių sektorių atstovai gūžčioja pečiais – esą masinio kilimo nebuvo, o kainos galėjo būti pakoreguotos dėl privalomų apsaugos priemonių.
Nors dar neseniai nerimauta dėl pandemijos smūgio ekonomikai, naujausios prognozės rodo, kad jis bus ne toks stiprus, kaip tikėtasi.
Vidutinis atlyginimas toliau artėja prie 900 eurų į rankas, prognozuojamas ir tolesnis jo augimas. Tačiau su kylančiais atlyginimais į duris beldžiasi ir kylančios kainos. Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad nuo karantino pradžios – kovo mėnesio – apsilankymas kirpykloje tapo 5 proc. brangesnis, 7 proc. pakilo medicinos paslaugų kainos, o labiausiai, iki 12 proc., padidėjo odontologų paslaugų kainos.
Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija tvirtina, kad nors verslininkai masiškai medicinos paslaugų kainų nekėlė, jos galėjo padidėti dėl reikalavimų dėvėti apsaugos priemones. Anot asociacijos prezidento Laimučio Paškevičiaus, per pandemiją kaukės, apsiaustai ir pirštinės buvo gerokai pabrangusios, todėl kai kurie verslininkai šiuos kaštus galėjo perkelti ant vartotojų pečių.
„Nei pačios įstaigos, kaip žinome, nei valstybė neturėjo sukaupę rezervo, o jų kaina rinkoje buvo išaugusi nuo kelių iki keliolikos kartų. Asmens apsaugos priemonės, kurios dar vasarį kainavo vos kelis ar keliolika centų, jau balandžio mėnesį jų kainos siekė keliolika ar keliasdešimt eurų. Kas labai svarbu paminėti, kad daliai valstybinių įstaigų šias priemones parūpino valstybė, tuo tarpu privačios turėjo nusipirkti pačios, iš savo lėšų“, – LRT RADIJUI komentavo L. Paškevičius.
Privatūs medicinos kabinetai pastebi, kad po karantino iki šiol sulaukia daugiau klientų nei įprastai – esą į juos kreipiasi žmonės, kurie pagalbos negauna valstybinėse poliklinikose ir ligoninėse. Tiesa, L. Paškevičius teigia, kad dauguma verslininkų nesiekia pasipelnyti ir kainų dėl išaugusios paklausos nedidina.
„Galbūt tik viena kita įstaiga elgėsi nekorektiškai, pasinaudojo situacija, kai buvo didžiulis paslaugų trūkumas, ypač karantinui einant į pabaigą. Tačiau kaip rodo informacija iš asociacijos narių, tai galėjo būti tik pavieniai atvejai“, – tikino pašnekovas.
Kirpėjai, kurių paslaugos nuo kovo vidutiniškai pabrango beveik 5 proc., nesupranta, iš kur galėjo atsirasti tokie skaičiai. Grožio specialistus vienijančios asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė sako, kad viena kita kirpykla galbūt ir galėjo pakoreguoti kainodarą, tačiau tą darė dėl objektyvių priežasčių.
„Didesnė dalis Lietuvos kirpyklų, grožio salonų priėmė sprendimą kainų nekelti. Kartais koks nors vienas kitas atvejis, kur galbūt kainos žymiai nekito, kito euru ar iki dviejų, galėjo pakoreguoti tas kainas dabar. Neatmetu to, kad galbūt dviejų eurų buvo koks nors kaukės mokestis įvestas, kažkas tokio galėjo būti, nes tikrai buvo daug diskusijų ta tema“, – sakė asociacijos prezidentė.
Grožio salonų asociacijos prezidentė prideda, kad didinti kainų neleidžia ir mažėjantys klientų srautai – esą po karantino skubėję pasigražinti, dabar žmonės vėl pradeda vengti kirpėjo kėdės. Pasak J. Mačiulienės, tai vyksta ne tik Lietuvoje.
„Kolegos iš kitų šalių grožio sektorių pasakė, kad situacija yra apgailėtina, nes žmonės po karantino labai nedaug dabar naudojasi tomis paslaugomis. Yra grožio paslaugos, kurių dabar atsisakoma. Tarkime, labai dažnai man merginos iš blakstienų priauginimo pasakoja, kad dabar nerizikuoja tų blakstienų prisiauginti“, – LRT RADIJUI sakė ji.
Grožio specialistai sako, kad trūksta ne tik klientų, bet ir valdžios pagalbos. Esą per karantino laikotarpį asociacija nerado ministerijos, kuri globotų kirpėjus, todėl šie liko be tinkamos pagalbos.
Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė dėl kylančių kainų pirštu beda į valdžios po pandemijos dalijamus pinigus. Esą pasiskolinti milijardai iškraipo rinką ir kelia infliaciją.
„Tam ir išdalinti tie pinigai, kad paskatintų, paaktyvintų prekybą. Šitie pinigai, tušti pinigai, jie be abejo iškraipo mūsų rinką. Tie žmonės, kurie negavo jokių pašalpų, ypatingai kentės, nes kainos turės tendenciją dar greičiau kilti“, – kalbėjo A. Armanavičienė.
Finansų ministerija sako, kad pastaruoju metu infliaciją įprastai didina kylančios paslaugų kainos, tuo tarpu prekės brangsta ne taip greitai. Visgi viceministrė Miglė Tuskienė prognozuoja, kad šie metai iš kitų išsiskirs mažesniu prekių ir paslaugų kainų pokyčiu.
„Bendras rodiklis šiais metais nesieks nė vieno procento, vidutinė metinė infliacija bus mažesnė nei vienas procentas, taip pat reikėtų paminėti palankias tendencijas maisto prekių rinkoje – čia spaudimo augti kainoms nebus. Vėliau prognozuojame, kad infliacija grįš į maždaug taip vadinamą sveiką 2 procentų infliacijos lygį“, – LRT RADIJUI sakė M. Tuskienė.
Nors infliacija šiais metais prognozuojama mažesnė nei įprastai, atlyginimų augimas, manoma, išliks. Finansų ministerija sako, kad algos šįmet vidutiniškai didės 6 proc., o kitais metais augimas sulėtės iki 3 proc.
