Su Lietuvoje reziduojančiais ir akredituotais Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentavo Ukrainos pajėgumų stiprinimą.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), susitikime ministras pabrėžė, kad norint, jog Ukrainoje taika būtų pasiekta Kyjivo sąlygomis ir jos pasirinktu laiku, ES privalo kuo labiau sustiprinti Ukrainos pajėgumus, todėl pagrindinis Bendrijo prioritetas išlieka visokeriopa parama Ukrainai.
„ES privalo skubiai didinti karinę, finansinę ir kitą egzistencinės reikšmės paramą Ukrainai, įskaitant amunicijos ir oro gynybos sistemų tiekimą, suteikti daugiau ginkluotės su leidimu atsakyti agresoriui jo paties teritorijoje, vykdyti karių mokymus Ukrainoje arba arčiau Ukrainos sienų“, – ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.
„Ukrainos pergalė yra gyvybiškai svarbi visai Europai, o piktybinis paramos jai užkardymas – ne tik Ukrainos, bet ir visos ES saugumo interesų pažeidimas“, – pridūrė jis.
Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo poreikį didinti paramą Ukrainos energetikos sektoriui, paragino ES valstybes nares siekti kuo greitesnio sutarimo dėl Didžiojo septyneto (G7) paskolos Ukrainai, kuri būtų garantuojama iš įšaldyto Rusijos turto gaunamomis papildomomis pajamomis, numatant dalį paskolos skirti karinei paramai.
ES valstybes nares G. Landsbergis pakvietė sekti Lietuvos pavyzdžiu ir teikti Ukrainai teisinę pagalbą, keliant bylas remiantis universalia jurisdikcija dėl Rusijos piliečių Ukrainoje įvykdytų tarptautinių nusikaltimų, bei kreiptis į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą dėl savo teritorijose Baltarusijos režimo įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui.
Kalbėdamas apie sankcijas, ministras G. Landsbergis ragino sutarti dėl stipraus 15-ojo ES sankcijų Rusijai paketo, nukreipto į daugiausiai pelno jos karo mašinai nešančias ekonomines veiklas, kovoti su sankcijų apėjimu, pirmiausia suvienodinant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, išplėsti ribojimus Iranui dėl balistinių raketų tiekimo Rusijai ir su agresoriumi bendradarbiaujančioms Kinijos įmonėms.
„Susitikime pabrėžta būtinybė stiprinti ES gynybos pramonę. Lietuva sieks, kad gynybos iniciatyvos papildytų NATO ir sustiprintų regiono saugumą, būtų užtikrinta galimybė įsigyti karinę įrangą iš bendraminčių trečiųjų šalių ir NATO partnerių, pirmiausiai – JAV“, – rašoma ministerijos pranešime.
Aptariant ES plėtros procesą, G. Landsbergis akcentavo būtinybę išlaikyti jo pagreitį – šiuo metu laukiama Europos Komisijos vertinimų dėl Ukrainos ir Moldovos pažangos bei tikimasi pirmojo derybinio skyriaus atidarymo.
Šių metų vasarą ES šalys pradėjo derybas dėl Moldovos ir Ukrainos stojimo, prašymus stoti į Bendriją šios valstybės pateikė po 2022-ųjų Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
