Į Raudonąją knygą įrašyti girių karaliai – stumbrai – rimtu iššūkiu tapo ne tik Panevėžio rajono ūkininkams, bet ir aplinkosaugininkams.
Panevėžio ir Kėdainių rajonuose laisvėje gyvenančių stumbrų pastarųjų metų populiacijos protrūkis ūkininkams daro didžiulę žalą. Gamtininkai, spręsdami šią problemą, stengiasi stumbrus perkelti į Dzūkiją, kur žemės ūkis yra ne toks intensyvus, tačiau kaip tą padaryti sėkmingai – specialistams sudėtingas galvosūkis.
Kaip teigia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys, stumbrus itin sunku užmigdyti nuotoliniu būdu, naudojant įprastus migdomuosius vaistus. Todėl gamtosaugininkai kartu su patyrusiais užsienio ekspertais kuria projektus pastatyti specialią gaudyklę stumbrams sugauti.
„Stumbrai – tai ne avių banda, kurią paėmėme ir perkėlėme pasisamdę piemenis. Visas procesas labai sudėtingas, ir reikia suprasti, kad tokius laukinius ir tokio dydžio gyvūnus užmigdyti sunku. Be to, šiuose rajonuose nuolat nuo ūkių vejami žvėrys tapo baikštūs, prie jų prisėlinti beveik neįmanoma. Perkelti stumbrus bandome jau trejus metus, ir rezultatas nėra džiuginantis, todėl į pagalbą pasikvietėme užsienio specialistus“, – sako L. Budrys.
Perkėlė septynis stumbrus
Lietuvoje šiuo metu laisvėje gyvena 214 stumbrų. Tiek jų suskaičiavo VSTT specialistai, atlikę šių žvėrių stebėseną praėjusį lapkritį ir gruodį. Kėdainių rajone laisvai klaidžioja 158 stumbrai, Panevėžio rajone – 56.
Pagal 2015 m. patvirtintą Stumbrų apsaugos planą VSTT specialistai į laikino laikymo aptvarą Telšių miškų urėdijos vadinamajame „Žvėrinčiuje“ jau perkėlė septynis stumbrus.
„Panevėžio rajono valdžiai ir gyventojams pristatant šį planą buvo daug diskutuojama apie perkeliamų stumbrų skaičių. Žmonės neprieštaravo, kad rajone liktų apie 30–40 stumbrų, tuo labiau kad visų šiuo metų esančių, ko gero, praktiškai perkelti ir nebūtų įmanoma“, – teigė L. Budrys.
Kada ūkininkai galės lengviau atsipūsti, specialistas prognozuoti nesiryžo: „Galime numatyti, kada bus baigtas statyti namas ar tiesiama gatvė, bet turbūt nė vienas negalėtų pasakyti, kada pasiseks sugauti ir perkelti didžiąją dalį stumbrų.“
Tokias pasėkmes padiktavo klaidos
Kaip rašoma VSTT pranešime spaudai, tokia problema iškilo dėl prieš pusę amžiaus padarytos klaidos. Stumbrų populiacija planuojant jų medžiokles buvo dirbtinai sukurta, 1969–1972 m. pradėjus juos veisti Pašilių miške, Panevėžio rajone. Ši vieta pasirinkta visiškai neatsižvelgus, kad tai intensyvios žemdirbystės teritorija su fragmentiškais lapuočių miškais. Tokioje vietovėje stumbrai priversti keliauti iš miško į mišką laukais ir juose ieškoti pašaro. Todėl jie nuėda, sutrypia, nuguli pasėlius. Gausėjant laisvųjų stumbrų bandoms, Kėdainių ir Panevėžio rajonų ūkininkai patiria vis daugiau žalos. Jie šiuos žvėris iš savo laukų gainioja visureigiais ar traktoriais. Vaikomi stumbrai nuklysta į gyvenamąsias vietoves, sukelia eismo įvykių ir patys jų metu žūsta. Antai praėjusiais metais dėl to žuvo 11 stumbrų.
Siekiant išspręsti šią iš praeities paveldėtą problemą, pasak L. Budrio, nutarta stumbrus perkelti į miškingesnį regioną. Tam pritarė ir Europos Komisija. Pagal VSTT parengtą projektą skirta ES parama. Šis projektas numato dalį laisvėje gyvenančių stumbrų iš pradžių perkelti į laikino laikymo aptvarus, juos adaptuoti ir išleisti į laisvę jiems tinkamose vietovėse. Adaptacijos aptvaras bus Dainavos girioje Dzūkijos nacionaliniame parke. Šioje vietovėje išleisti stumbrai turės galimybę įsilieti į didžiausią Europoje Belovežo girios stumbrų populiaciją.