Seime prasidėjus diskusijoms dėl kitų metų valstybės biudžeto, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Linas Pernavas teigia, jog tarnyba prašo didesnio finansavimo, mat jai trūksta tyrėjų, galinčių tinkamai atlikti baudžiamojo persekiojimo funkciją. STT vadovas perspėja, kad tarnybai nepasipildžius naujais darbuotojais, augs krūvis šiuo metu dirbantiems tyrėjams, ilgiau užtruks ir patys tyrimai, gali nukentėti jų kokybė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) trečiadienį svarstant įvairių tarnybų 2025 m. biudžetų projektus, savo finansinę situaciją pristatė ir STT. Tarnybos direktorius L. Pernavas nurodė, kad STT Vyriausybės prašė kitiems metams papildomai skirti 473 tūkst. eurų, kurie būtų nukreipti į 11 pareigybių užpildymą. Jis paaiškino, kad už minėtas lėšas būtų priimami tyrėjai, kurie baudžiamojo persekiojimo funkciją vykdančių STT pareigūnų gretose.
„Iš viso STT neužpildytos 39 pareigybės dėl to, kad trūksta finansavimo“, – situaciją STT apibūdino L. Pernavas.
Anot STT vadovo, deja, į jų prašymą skirti papildomą finansavimą naujų darbuotojų priėmimui nebuvo atsižvelgta. L. Pernavas pažymėjo, kad tarnybai nepasipildžius naujais tyrėjais, augs darbo krūvis esamiems darbuotojams, gali prastėti ikiteisminių tyrimų kokybė.
„Mūsų darbuotojų krūvis ne mažėja, o didėja. Kalbant apie ikiteisminius tyrimus, tai šiais metais jų yra 14 procentų daugiau. Papildomo finansavimo neturėsime, papildomų darbuotojų nepriimsime, tad tas krūvis dabartiniams darbuotojams didės arba ilgės ikiteisminio tyrimo terminai, arba prastės tyrimų kokybė. Mes nenorime nei vieno, nei antro“, – NSGK posėdyje sakė L. Pernavas.
STT vadovas pažymėjo, kad taip pat nebuvo gautas papildomas finansavimas, kuris būtų nukreiptas į naujos įrangos, skirtos kriminalinei žvalgybai ir kitoms priemones, įsigijimą, IT sistemų tobulinimą.
„Didėja rizika prarasti, pakeisti, sunaikinti ar net paviešinti itin jautrius tarnybos tvarkomus duomenis“, – apie pavojus, negavus papildomo finansavimo, perspėjo STT direktorius.
Finansų ministerijos atstovas: tarnyba nėra nuskriausta
Savo ruožtu NSGK posėdyje dalyvavęs Finansų ministerijos atstovas Andrius Jautakis teigė, kad į dalį STT prašymų dėl papildomo finansavimo buvo atsižvelgta ir nutarta papildomai tarnybai skirti apie 3,5 mln. eurų.
„Žiūrint iš paukščio skrydžio, neatrodo, kad tai yra nuskriaustas asignavimų valdytojas“, – sakė A. Jautakis.
Finansų ministerijos atstovas, reaguodamas į STT prašymą skirti papildomas lėšas, atkreipė dėmesį, kad 2024 m. tarnyba prašė finansavimo 22 pareigybėms. Ministerija, anot A. Jautakio, skyrė lėšas 11 pareigybių užpildyti, tačiau STT skirtus pinigus panaudojo ne naujų darbuotojų priėmimui, o esamų darbuotojų algų didinimui.
Pasak A. Jautakio, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau STT skirtas lėšas nepanaudojo naujų pareigybių užpildymui, šiemet nutarta neskirti lėšų analogiškam tarnybos prašymui.
„Atsakyta, kad šitos papildomos lėšos buvo skirtos bendram darbo užmokesčio fondui didinti. Ok, bet tada bendras poreikis, kad reikia dar 11 pareigybių užpildyti skamba kaip keistas poreikis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo ženkliai padidintas darbo užmokesčio fondas, dar skirta ir tyrėjų darbo užmokesčiui didinti (…) todėl tas 11 pareigybių poreikis nebuvo patenkintas biudžeto projekte“, – dėstė ministerijos atstovas.
Jis taip pat pakomentavo ir sprendimą neskirti STT papildomo finansavimo kriminalinės žvalgybos priemonių (sekimo įrangai) įsigijimui. Pasak A. Jautakio, tarnyba neatskleidė, kokią įrangą konkrečiai ketina pirkti, tad ministerija negalėjo įvertinti ir potencialaus pirkinio pagrįstumo.
„Buvo atsisakyta pateikti informaciją, argumentuojant, kad tai yra konfidenciali informacija. Tačiau Finansų ministerijos darbuotojai taipogi turi teisę susipažinti su tokio lygmens informacija, tačiau ta informacija pateikta nebuvo. Tada atitinkamai šito klausimo svarstymas buvo uždarytas, nes mes negalime patikrinti, ar prašoma suma pagrįsta“, – dėstė A. Jautakis.
STT direktorius L. Pernavas, savo ruožtu sureaguodamas į FM atstovo pastabas dėl papildomų lėšų prašymo naujų darbuotojų priėmimui, neneigė, kad anksčiau skirtos lėšos buvo panaudotos tuomet dirbusių pareigūnų atlyginimo kėlimui.
„Kadangi buvo atlikta valstybės tarnybos reforma ir mūsų konkurentų, gerąja prasme, tai yra kitų institucijų, pavyzdžiui, prokuratūros, darbo užmokestis buvo ženkliai padidintas, iš mūsų nemaža dalis darbuotojų, tame tarpe – ir tie, kurie buvo papildomai priimti, išėjo dirbti į kitas institucijas, tarkime, prokuratūrą, mes buvome priversti tą dalį lėšų, kuri buvo skirta pareigybėms komplektuoti, skirti darbo užmokesčio padidinimui tam, kad neprarasti darbuotojų. Tokios yra realijos“, – situaciją apibūdino L. Pernavas.
FM duomenimis, 2025 m. biudžeto projekte asignavimai STT siekia 18,541 mln. eurų, 2026 m. – 18,666 mln. eurų, 2027 m. – 18, 787 mln. eurų.
