-2.7 C
Panevėžys
Sekmadienis, 23 vasario, 2025

STT pareigūnai Kultūros paveldo departamento veikloje nustatė korupcijos rizikos veiksnių



Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai įvertino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) veiklą priimant sprendimus dėl objektų pripažinimo kultūros vertybėmis ir sudarant nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas. Nustatyta, kad šiuose procesuose egzistuoja korupcijos rizika ir pateikti siūlymai, kaip galima ją sumažinti.

KPD veiklos srityse korupcijos rizikos analizė atliekama trečią kartą. Išanalizavus paveldosaugos teisinį reglamentavimą, nustatyta, kad nėra pakankamai apibrėžtų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių atrankos ir vertinimo kriterijų. Taip pat pastebėta, kad nėra įvardintos prievolės informuoti nekilnojamojo kultūros objekto savininką ar valdytoją apie nustatytas jo pastato vertingąsias savybes ir nustatytą ar pakeistą reikšmingumo lygį.

STT korupcijos prevencijos specialistai įvardijo galimus korupcijos rizikos veiksnius nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sudarymo ir veiklos srityse. Pažymėta, kad nėra aiškios vertinimo tarybų sudarymo tvarkos, nėra nustatytų tarybų narių atrankos kriterijų ir jų kadencijų skaičiaus. Tarybų nariams nėra įtvirtinto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, viešųjų ir privačių interesų deklaracijos pildymo prievolės. Nustatyta atvejų, kai vertinimo tarybų nariai, būdami ir Mokslinės archeologijos komisijos nariais, vertina savo pačių, pavaldinių ar konkurentų darbus, kartu sprendžia ir dėl objektų vertingųjų savybių.

Nustatyta, kad tarp tarybų narių yra buvusių KPD ar valstybės įmonių, kurių savininkas yra KPD, darbuotojų. KPD samdo vertinimo tarybų narius viešųjų pirkimų neskelbiamos apklausos būdu, taip pat KPD skiria šių tarybų veiklai reikalingas lėšas, patalpas bei teikia techninę pagalbą. Dėl šių priežasčių vertinimo tarybos narių sprendimų nepriklausomumas gali būti nepakankamas.

STT rekomendavo Kultūros ministerijai ir KPD inicijuoti teisės aktų pakeitimus ir numatyti prievolę informuoti nekilnojamojo kultūros objekto savininką (valdytoją) apie numatomus svarstyti klausimus ir priimtus sprendimus. Taip pat siūlyta reglamentuoti vertinimo tarybų sudarymo mechanizmą, įtvirtinti maksimalų narių ir kadencijų skaičių. Rekomenduota vertinimo tarybų nariams nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, prievolę deklaruoti viešuosius ir privačiuosius interesus. Pasiūlyta įtvirtinti imperatyvias nuostatas, draudžiančias tuo pačiu metu būti ir vertinimo tarybos, ir Mokslinės archeologijos komisijos nariu.

Kultūros ministerija ir KPD per 3 mėnesius turėtų pateikti informaciją STT, kaip įvykdyti ar numatomi vykdyti pateikti pasiūlymai.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Keičiasi STT Panevėžio valdybos vadovas

JP Redakcija

STT netirs, ar „Teltonikos“ projektas strigo dėl galimo politikų trukdymo

JP Redakcija

STT ligonių kasoms siūlo griežčiau kontroliuoti gydymo įstaigas, didinti baudas

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads