Sekmadienį statybvietėje Vilniuje žuvo darbininkas.
Nelaimė įvyko apie 9 val. Saltoniškių gatvėje, pranešė policija.
Darbuotojams vykdant perdangos išmontavimo darbus, ji nukrito ir mirtinai sužalojo įmonės 38 metų darbuotoją.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.
Baudžiamasis kodeksas skelbia, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.
Tai jau trečias mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe Lietuvoje ir antras Vilniuje.
Kaip birželį skelbė Darbo inspekcija, dviem atvejais darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė statybvietėse.
„Net 5 iš 10 darbuotojai statybvietėse, kritę iš aukštai, susižalojo. Tokie atvejai aktualizuoja svarbą informuoti apie realius darbo aukštyje pavojus“, – sako Darbo inspekcija.
„Birželio 28 dieną Vilniuje įvykęs skaudus, mirtimi pasibaigęs nelaimingas atsitikimas darbe, kai maždaug 11 metrų aukštyje dirbęs vyras nukrito ir užsimušė, parodė, kaip svarbu kalbėti apie nelaimingus atsitikimus ir priminti saugaus darbo svarbą“, – sako Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Pasak jo, saugos priemonės turi atitikti darbo pobūdį ir galimą apkrovą, sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti aukštyje.
Atliekant tiek paties statinio techninę priežiūrą, tiek aukštyje esančios įrangos aptarnavimą, statybvietėse neretai tenka kopėčiomis kilti į keliasdešimt metrų aukštį, taigi grėsmė nukristi iš aukštai – ypač didelė. Dėl šios priežasties, kuriant profesinės rizikos prevencijos strategiją darbo vietose, būtina imtis visų įmanomų priemonių saugioms darbo vietoms aukštyje sukurti ir užtikrinti.
„Nelaimingi atsitikimai darbe, statybų sektoriuje, nukritus iš aukštai, kartojasi kasmet, – teigia J. Gricius. – Žmonės žūsta, susižeidžia, kartais – negrįžtamai pakenkiama sveikatai.
Pasak jo, apmaudžiausia, kad nesilaikoma paprasčiausių darbo saugos reikalavimų, pavyzdžiui, siekiant atlikti darbus kuo skubiau, neprisirišama, nors prisirišimo (inkaravimo) taškai ir būna įrengti. Kalbant apie ypač jautrų – statybų – sektorių, visa tai, tikėtina, būtų galima išgyvendinti, ėmus atsakingai, dar prieš darbų vykdymą, identifikuoti pavojus ir vertinti jų sukeliamas rizikas.
J. Gricius ragina pasitelkti vidinius įmonės specialistus, o ne tik išorės bendroves, nes darbdavys tiesiogiai atsakingas už jo darbo vietoje dirbančių darbininkų saugą ir sveikatą.
Mirtinų atvejų skaičius statybų sektoriuje, palyginti su kitomis ekonominės veiklos rūšimis, užima pirmąją vietą.
Palyginus 2019–2022 metų tuos pačius laikotarpius, t. y. sausio 1–birželio 27 d., 2019 metais užregistruoti 9 sunkūs ir 3 mirtini, 2020 metais – 10 sunkių ir 2 mirtini, 2021 metais – 15 sunkių ir 3 mirtini.
VDI pastebi, kad nereta, tad apmaudi, nelaimingų atsitikimų darbe priežastis – nesaugūs pačių darbuotojų veiksmai darbo vietoje. Tokie dėl nesaugių veiksmų įvykę nelaimingi atsitikimai darbe sudaro daugiau nei trečdalį incidentų.
VDI, siekdama gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją šalyje, yra parengusi metodines rekomendacijas įvairių sektorių darbams vykdyti. Jas galima rasti VDI interneto svetainėje, www.vdi.lt, Statybų rangovo vadove.
Be to, VDI konsultuoja darbdavius bei darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.
