Vilniuje vykęs visuotinis Lietuvos stačiatikių bažnyčios susirinkimas pasmerkė karą Ukrainoje ir priėmė sprendimą pagreitinti procesą dėl didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato.
Susirinkime dalyvavo dvasininkai, vienuoliai ir visų Lietuvos stačiatikių parapijų atstovai pasauliečiai, pranešė Lietuvos stačiatikių bažnyčios atstovė spaudai Marija Jakubovskaja.
Jos teigimu, arkivyskupijos visuotiniame susirinkime konstatuota, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia vieningai pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą ir išreiškė visišką pritarimą antikarinei šios Bažnyčios vadovo, Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus, pozicijai.
„Susirinkimas taip pat patvirtino savo ištikimybę didesnės bažnytinės nepriklausomybėse siekiui ir kreipėsi į Švenčiausiąjį Sinodą. Anksčiau metropolitas Inokentijus kreipėsi į Sinodą su prašymu suteikti Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai savavaldės bažnyčios statusą“, – teigiama pranešime.
Jame pabrėžiama, kad ir dabar faktiškai Lietuvos stačiatikių bažnyčia „yra moraliai bei finansiškai nepriklausoma religinė organizacija“.
„Kartu Lietuvos stačiatikių bažnyčiai labai svarbu nepažeisti bažnyčios kanonų: Lietuvos stačiatikių arkivyskupija per kanoninius ryšius su Maskvos patriarchatu susivienija su visa Stačiatikių bažnyčia, su jos pilnatve. Be to, kanoninis ryšys niekaip netrukdo Bažnyčios savarankiškumui. Analogiškai ir Romos katalikai įvairiose šalyse palaiko kanoninį ryšį su Vatikanu, Šv. Petro Sostu“, – tvirtinama pranešime.
Dalis dabar jau buvusių Lietuvos stačiatikių dvasininkų inicijavo Lietuvos stačiatikių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir prašo Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą jam.
Dėl to metropolitas Inokentijus birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus. Jie pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.
