Panevėžio valdžia bei valstybinės institucijos tikisi šią savaitę sudėti galutinius taškus ginče dėl Stasio Eidrigevičiaus menų centro statybų.
Situacija dėl šio Panevėžyje įstrigusio projekto trečiadienį aptarta Seimo aplinkos komitete.
Panevėžys ruošiasi vietoje sovietmečiu senamiestyje iškilusio kino teatro „Garsas“ pastato statyti S. Eidrigevičiaus menų centrą, pats autorius dovanotų ir savo sukauptą darbų kolekciją. Tačiau dabartinio pastato griovimui priešinasi dalis bendruomenės, o pažeidimų rengiant projektą nustačiusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą prašydama naikinti savivaldybės išduotą leidimą statiniui.
Esminiai inspekcijos priekaištai – projektas šioje savivaldybės paskelbtoje miesto saugomoje teritorijoje nesuderintas su Kultūros paveldo departamentu, o pats pastato aukštis viršija ankstesniuose savivaldybės dokumentuose nustatytą aukštingumą 6 metrais.
Teismas ieškinį prašė patikslinti – inspekcija tai privalo padaryti šią savaitę.
Savivaldybės vadovai nurodo, kad problemų kilo dėl „techninės klaidos“, nes išduodant statybų leidimą, galiojo žemesnį aukštingumą nustatantis Panevėžio savivaldybės specialusis planas, jis šiuo metu pakeistas, teisinių problemų neliko.
„Šiuo metu mes laukiame Kultūros paveldo departamento išvados, be jos mes negalime konkrečiai spręsti, ar mums reikėtų tikslinti ieškinį, ar departamentas pažeidimus mato, ar mums reikėtų spręsti dėl ieškinio atsiėmimo ir taikos sutarties sudarymo, jei vis dėlto departamentas nurodytų, kad pagal pakeistą specialųjį planą pažeidimų nemato“, – komiteto posėdyje sakė statybų inspekcijos laikinasis vadovas Vytautas Ambrazas.
KPD vadovas Vidmantas Bezaras sako, kad departamento Panevėžio skyrius baigia vertinti naują planavimo dokumentą ir savo išvadą pateiks ketvirtadienį, tačiau, anot jo, priekaištų savivaldybei nebeturėtų būti.
„Manau, kad mes stengsimės nesikišti į savivaldybės saugomos vietovės ribas, daugiau bus požiūris tik ar valstybės saugomiems objektams gali būti įtaka, ar ne. Greta yra tik du objektai, preliminariai galiu pasakyti, su tam tikru atstumu, tai tikriausiai kad ne“, – sakė V. Bezaras.
Jis pripažino, kad ankstesniame departamento vertinime, kuriuo ir remtasi kreipiantis į teismą, buvo įsivėlusi klaida būtent dėl to, kad neatsižvelgta į naujausius savivaldybės teisės aktus.
Savo ruožtu Panevėžio meras Rytis Račkauskas prašė Aplinkos ministerijos ar parlamentarų greičiau baigti rengti ir Statybų įstatymo pakeitimus, kurie įneštų daugiau aiškumo savivaldybėms sprendžiant dėl tokių objektų savo pačių paskelbtose saugotinose teritorijose.
„Pažiūrėkime visi iš esmės, tikrai nesinorėtų tų biurokratinių žaidimų ir jų pasekoje gauti nužudytą tikrai Lietuvai vertingą projektą“, – ragino meras.
Šiuo metu Panevėžio savivaldybė yra paskelbusi menų centro statybų konkursą – tikimasi, kad rangovai užbaigs pastatą per dvejus su puse metų nuo sutarties pasirašymo. Pirmajam menų centro statybų etapui planuojama skirti daugiau kaip 11,3 mln. eurų.
Naujame centre planuojama įrengti ekspozicijų sales, transformuojamas edukacines erdves, holus, infocentrą, parduotuvę-meno knygyną, mediateką ir kitas patalpas, vėliau – antstatą su stogu, pritaikytu apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.
Muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarys pasaulinio garso menininko, multifunkcionalisto Stasio Eidrigevičiaus kūrybos darbų kolekcija. Taip pat bus pristatomi Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.
Iki šiol veikiančio kino teatro „Garsas“ istorija siekia 1928-uosius, kai savo namuose Respublikos gatvėje Nina Fridmanienė atidarė kino teatrą „Sirena“. Pavadinimą „Garsas“ teatras įgijo 1939-aisiais, kai pirmasis Lietuvoje ėmė rodyti įgarsintus kino filmus. Toje pačioje vietoje sovietmečiu statytame naujame pastate kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.
