Tęsiantis karantino ribojimams treneriai bei sporto specialistai ėmėsi iniciatyvos – renka visuomenės parašus peticijai bei kreipiasi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydami leidimo sportuoti lauke didesnėms žmonių grupėms bei užtikrinant visas būtinas saugumo priemones COVID-19 prevencijai, rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Iniciatyvą palaikančių specialistų nuomone, reguliarus fizinis aktyvumas pandemijos metu yra itin svarbus mūsų fizinei bei emocinei sveikatai, o kad tai daryti lauke yra saugu, įrodo ir moksliniai tyrimai, rašome agentūros „Piero“ pranešime.
Šiuo metu treniruotes lauke leidžiama vesti iki penkių žmonių grupėms. Trenerės, peticijos iniciatorės Ramintos Kerulytės teigimu, visuomenė pavargusi nuo ribojimų, o fizinis aktyvumas yra svarbus tiek mūsų fizinei, tiek psichologinei būklei.
„Žmonės patys kreipiasi ir klausia, domisi, kada bus galimybė sportuoti reguliariai, su bendraminčiais, nes tai motyvuoja, suteikia pozityvumo, gerų emocijų, kurių dabar ypač reikia. Tad pasirašyti peticiją kviečiu ne tik tuos, kuriems trūksta vidinės motyvacijos, bet ir tuos, kurie nori pradėti aktyviau judėti po darbo namuose, rasti įkvėpimo po žiemos ir praleistų treniruočių. Vienas kito palaikymas, bendruomeniškumas yra labai svarbus. Siekiame bendro tikslo – judėti, būti sveikesniais, bet kartu ir saugoti vieniems kitus, tad kviečiu prisijungti, pasirašyti peticiją ir palaikyti iniciatyvą“, – komentavo R. Kerulytė.
Fizinio aktyvumo nauda sveikatai pandemijos metu nenuginčijama
Sporto gydytojas Dalius Barkauskas atkreipė dėmesį, kad pandemijos metu itin svarbu fiziškai judėti, o užsikrėsti virusu atvirame ore tikimybė yra minimali, tvirtinama žiniasklaidai išplatintam pranešime.
„The Lancet Respiratory Medicine“ moksliniame straipsnyje, kuris publikuotas NCBI, nurodoma, kad infekcijos rizika lauke yra kur kas mažesnė nei vidaus patalpose. Infekcijos kontrolės gairėse teigiama, kad dažniausiai kvėpavimo takų virusas perduodamas kosėjant, čiaudėjant ir kvėpuojant šalia kito žmogaus. Tai paskatino socialinę visuomenės distanciją. Iš pradžių manyta, kad SARS-CoV-2 pernešimas ore yra mažai tikėtinas, tačiau yra vis daugiau įrodymų, kad infekcinės mikrodalelės yra pakankamai mažos, kad liktų ore ir pasiektų asmenis, esančius didesniu nei 2 metrų atstumu nuo užkrėsto asmens.
Pasak D. Barkausko, remiantis įvairiais šaltiniais bei moksliniais tyrimais, reguliarus fizinis aktyvumas pandemijos metu mažina ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skaičių, didina audinių makrofagų antipatogeninį aktyvumą, fiziniai pratimai lėtina imuninės sistemos veiklos degradaciją, susijusią su senėjimo procesu, didina dopamino, serotonino (laimės hormonų) aktyvumą, turi teigiamą poveikį sergantiems depresija bei kenčiantiems dėl nerimo sutrikimų.
„Labai svarbu ir tai, kad po vakcinacijos fizinis aktyvumas padeda greičiau ir efektyviau susiformuoti antikūnams. Nepamirškime ir to, kad reguliariai sportuojantys žmonės turi 13–30 proc. mažesnę galimybę sirgti onkologinėmis ligomis ir tai tik dalis teigiamų pokyčių, reguliaraus fizinio aktyvumo privalumų. Dėl visų šių priežasčių sporto gydytojas D. Barkauskas rekomenduoja fizinį judėjimą įtraukti į savo kasdienę rutiną.
Pasak iniciatyvos organizatorės Ramintos Kerulytės, šiuo metu jau renkami parašai. Jie oficialiai bus perduoti SAM.