Vėlinių laikotarpiu lankome artimųjų kapavietes ir rūpinamės jų priežiūra. Rinkdamiesi, kaip dekoruosime kapus, turime nepamiršti tausoti aplinką ir pasitelkti tvarius sprendimus – rūpestis kapaviečių puošmenomis neturi užgožti artimųjų pagerbimo ir atminimo.
Artimųjų noras pagerbti Anapilin išėjusius brangius žmones, kuo įstabiau išpuošti jų kapus kartais užgožia tikrąją kapų lankymo prasmę – atminti ir pagerbti mirusįjį, prisiminti jį dėkinga širdimi, uždegti žvakutę ir pasimelsti.
Pastebima, kad kapų tvarkymo tradicijos pamažu keičiasi – masyvūs paminklai ir gėlių darželiai kapuose lieka praeityje. Įsivyrauja minimalistinis kapų įrengimas, ekologiškas požiūris į papuošimus.
Ryšys su protėviais
Apie ekologišką požiūrį į kapaviečių puošybą kalba ir asociacijos „Gyvo Žalio“ komandos narė aplinkosaugininkė, kraštovaizdžio dizainerė Austė Juozapaitytė.
„Ši šventė yra apie ryšį, mūsų ryšį su protėviais. Jei skirtume šiek tiek laiko prieš lėkdami į kapus, surastume tikrą vieną bičių vaško žvakę, kuri nėra kenksminga aplinkai kaip parafininės ir kvapniosios žvakės. Galima supinti natūralų vainiką, ir tuomet santykis su protėviais šiai šventei sugrąžintų prasmę“, – įtikinamai kalbėjo A. Juozapaitytė.
Pagarbos būdai – kartais abejotini
Pašnekovė perspėja, kad dirbtinės gėlės, vainikų karkasai, plastikiniai žvakių dangteliai nėra perdirbami.
„Todėl po šių švenčių susidaro labai daug atliekų, o ką jau kalbėti apie „varžybas“ uždegti kuo daugiau žvakių. Todėl rekomenduoju skirti laiko ir prie Vėlinių tradicijų pridėti kuo daugiau ekologiškų elementų. Savaime suprantama, geriausia ant kapų pasodinti daugiamečius augalus, bet jei nėra tokios galimybės – turime augalų, iš kurių galima sukurti nuostabią dekoraciją”, – siūlė kapų puošybos būdus A. Juozapaitytė ir sakė, kad einant pagerbti savo protėvių, kurių dėka turime ateitį, kartais tie pagarbos būdai – labai abejotini.
Durys į tvarią ateitį
„Kapų priežiūra ir saugojimas – ne tik būdas išsaugoti istoriją, bet ir prisiminti savo šaknis. Tai primena mums, kad šiandienos sprendimai, ypač susiję su aplinka ir tvarumu, paveiks ne tik mus, bet ir ateinančias kartas. Išsaugokime protėvius ne tik kaip kultūrinį paveldą, bet ir kaip simbolinį ryšį tarp mūsų dabartinio gyvenimo ir ankstesnių kartų patirties, ir taip galėsime atidaryti duris į darnesnę ir tvarią ateitį“, – kalbėjo asociacijos „Gyvo Žalio“ komandos narė.
Atliekų dvigubai daugiau
Bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ komunikacijos specialistė Justina Indulytė aiškino, kad Visų šventųjų ir Vėlinių laikotarpiu atliekų kapinėse padaugėja.
„Visų šventųjų laikotarpiu amžinojo poilsio vietose susidaro du kartus daugiau atliekų nei įprastomis dienomis. Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ specialistai skaičiuoja, kad Panevėžio mieste ir rajone veikiančiose kapinėse Vėlinių laikotarpiu atliekų srautas padvigubėja. Jeigu įprastą mėnesį iš kapinių vidutiniškai išvežama apie 100 tonų, tai po Vėlinių vežama jau net 210 tonų“, – skaičiavo atliekų kiekius J. Indulytė.
Būtina rūšiuoti
Pasak jos, retai prie kapinių esančiose atliekų surinkimo aikštelėse randamos tvarkingai surūšiuotos atliekos.
„Priešingai – viename konteineryje randamos įvairios sumaišytos atliekos: stiklas, gyvos gėlės, įvairiausio plastiko atmainos, žaliosios atliekos. Į žaliųjų atliekų konteinerius reikėtų mesti nužydėjusias gėles, augalus, sugrėbtus lapus, smulkias medžių ir krūmų šakeles. Į stiklo – stiklines žvakides, prieš tai patariama išvalyti vaško likučius bei kitus stiklinius indus. Į mišrių – dirbtines gėles, plastikinius gėlių vazonus, krepšelius, vainikus ir kitas buitines atliekas“, – priminė tvarką J. Indulytė.
Žvakių nereikia per daug
Kokius kapų tvarkymo ir priežiūros darbus atlikti dabar bei kokiais augalais lapkričio 1-ajai puošti kapus, naujienų portalui JP pasakojo kapų priežiūros paslaugų „Eram service“ įkūrėja, apželdinimo specialistė Rūta Matulienė.
„Pirmiausia vertėtų pasitarti su giminaičiais, kas kapavietėje sodins gėles, o kas atneš skintų gėlių ar vainikėlį. Taip išvengsime neskoningai atrodančios kapavietės. Tas pats galioja ir žvakutėms – nereikia jų pridėti per daug. Jei viename kape palaidoti keturi žmonės, tikrai pakanka uždegti vieną žvakutę. Nuo žvakučių gausos meilė ir pagarba mirusiems nebus nei didesnė, nei mažesnė“, – patarė apželdinimo specialistė R. Matulienė.
Ramybė pabūti su mirusiais
Pasak jos, rengiantis apželdinti kapavietę, verčiau rinktis mažesnes gėles – kapas atrodys tvarkingiau.
„Nepersistenkite su spalvomis, nes daugybė skirtingų spalvų išbalansuoja bendrą vaizdą. Po Vėlinių būtina nuvykti į kapines ir nurinkti žvakes ir kitas atliekas. Tai ypač svarbu, jei pridėjote daug stiklinių žvakių. Be to, esant šaltai žiemai, jei daug sniego, varnos ieško maisto. Paukščiai snapais pakelia žvakes į orą ir paleidžia, tokiu būdu sudaužo stiklą ir sulesa parafiną“, – aiškino R. Matulienė ir priminė, kad svarbiausia nepamiršti per Vėlines ramybėje pabūti su artimaisiais, prisiminti išėjusiuosius ir pagerbti jų atminimą.
Svarbu malda
Krekenavos Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažosios bazilikos rektorius dr. Gediminas Jankūnas sako svarbiausia, kad santykis su iškeliavusiuoju Anapilin nenutrūktų.
„Tai yra krikščioniškos vilties ir ateities dalis, ją mums dovanoja Dievas. Todėl meldžiamės už mirusiuosius, kad jie būtų amžinojo gyvenimo ir Dievo karalystės dalyviai. Maldoje juos užtariame, kad jie verti amžinosios karalystės“, – kalbėjo dvasininkas ir paaiškino, kokia turėtų būti kapų lankymo procedūra.
„Kapai – žemiškojo atminimo vieta. Kaip sakau, per laiką viskas tolsta. Kapuose to žmogaus nėra – ten tik jo žiponėlis. Kapinėse kuriami mūsų atsiminimai. Jeigu uždegsime dešimt žvakelių – šviesiau nuo to mirusiems nepasidarys, gal tik mums šviesiau. Šiais laikais labai svarbus tvarumas. Pasibaigus atmintinoms dienoms, nors sukuriame momentinį emocinį prisiminimą, reikia pagalvoti apie stiklainių, žvakidžių, plastmasių atliekas kapinėse. Jas būtina rūšiuoti ir perdirbti. Kai trūksta tikėjimo, dangstomės išoriniais dalykais – žvakių skaičiumi, puokščių didumu“, – kalbėjo kunigas ir sakė, kad daug svarbiau malda už mirusįjį.
