Galerijoje „2-asis aukštas“ veikia Laimos Kairelienės tapybos ant drobės ir šilko darbų paroda, kuri užlieja ryškiaspalvių žiedų lavina, pranašaudama artėjančią vasarą. Dailės studijos „IN“, kurią lanko parodos autorė, mokslo draugės tvirtina, kad Laima viską daro savitai ir visada gauna puikų rezultatą.
Parodoje eksponuojamuose paveiksluose daugiausia vietos užima gėlės – lubinų laukai, obelų žiedai, pavasario ir rudens natiurmortai. Labiausiai L. Kairelienė mėgsta aguonas. Variacijos šių gėlių tema traukia parodos lankytojų akis ir sušildo žvarbią dieną iš jų sklindančia šiluma. Taip pat parodoje rodomi portretai, peizažai.
„Tai labai spontaniška menininkė. Iš jos menas veržiasi lyg iš plyštančio aguonos žiedo. Kūrėja, nepasiduodanti meno reglamentams. Ko gero nepaklusni mokinė, turinti savo braižą, ekspresiją. Nuo gero primityvizmo iki fantazijos pliūpsnių“, – taip pristatė autorę parodos atidarymo vedėja Elvyra Pažemeckaitė.
Dalyvavusi bendrose parodose, tačiau pirmąkart surengusi personalinę parodą miesto bendruomenei, L. Kairelienė sako nesitikėjusi tokio didelio dėmesio. Autorė pripažįsta, kad paroda duoda paskatas kurti, tačiau pernelyg to nesureikšmina. Iš jos pasakojimų jauti, kad svarbiausia jai yra pats kūrybos procesas, teikiantis didelį malonumą. Reikli sau moteris ilgai ieško rezultato ir dažnai pertapo savo darbus. Tuo tarpu jos bendramokslės kalba, kad Laima visada pasiekia tai, ko nori, turi savo tvirtą nuomonę ir kartais net nepaiso mokytojų nurodymų, tačiau galų gale viskas tik į gera.
Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos direktorė L. Kairelienė turėjo svajonę studijuoti dailę. Baigusi vidurinę mokyklą Marijampolėje (tuometiniame Kapsuke), bandė stoti į tuometinį Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, tačiau lemtis viską pasuko kita linkme. Laima baigė Kauno politechnikos institutą ir gavo tekstilės inžinieriaus-technologo diplomą. Gyvenimo kelias nuvedė į mokyklą. Vėliau studijavo Vytauto Didžiojo Universitete ir įgijo edukologijos magistro diplomą.
Visa darbinė veikla siejosi su pedagogika, bet prieš gerą dešimtmetį nusprendė grįžti prie dailės. Atidarant parodą galerijoje „2-asis aukštas“ L. Kairelienė šmaikščiai pasakojo apie tai, kaip ji įsigijo reikalingus piešimo reikmenis, kaip pradžioje nenorėjo prasitarti apie savo sumanymą pasinerti į menų pasaulį ir išbandyti savo sugebėjimus.
„Dailės studiją pradėjau lankyti prieš penkerius metus. Iš pradžių užsiėmimai vyko Panevėžio dailės mokykloje, po to, įsikūrus dailės studijai IN, lankau šią studiją. Visus metus mane mokė dailininkė Irina Nosova. Prieš dvejus metus susidomėjau piešimu ant šilko. Šių paslapčių moko dailininkė Asta Mačiulienė. Ir taip penkti metai skubu po darbo į jaukią studiją, kur yra sukurti šie darbai. Gal ne visada pavyksta, bet kiekvieną kartą sužinau daug naujo, ir tai puikus laikas“, – trumpai savo kelią, atvedusį iki šios parodos, apibūdino L. Kairelienė.
Parodos autorė nuoširdžiai dėkojo savo mokytojoms už tai, kad jų patarimai nurodo kūrybos kryptį, kad išmokė dailės pagrindų, piešimo technikos. L. Kairelienė džiaugėsi, kad po tiek metų vėl galėjo grįžti prie savo savo mėgstamo užsiėmimo, išbandyti savo sugebėjimus, susirasti daug bendraminčių ir kartu užsiimti kūryba jaukioje aplinkoje. Iš pradžių Laima daugiau tapė akriliniais dažais, vėliau perėjo prie tapybos aliejiniais dažais, kuriais tapyti jai pasirodė kur kas įdomiau.
Dailės mokytoja A. Mačiulienė sveikino savo mokinę, linkėjo jai sėkmingos kūrybos ir apgailestavo, kad parodos atidaryme negalėjo dalyvauti dailininkė I. Nosova, tuo metu vedusi pamokas Dailės mokykloje.
Gausiai į parodos atidarymą susirinkusios draugės (kai kurios atvykusios ir iš kitų miestų) pasakojo apie parodos autorės charakterio ypatumus, apie jos talentus, ne tik dailėje, bet ir kitose srityse, apie sugebėjimą patekti į netikėtas situacijas ir su humoru jas papasakoti. Bičiuliai, bendradarbiai, giminaičiai, dailės mokslų bendražygės L. Kairelienei dovanojo milžiniškas gėlių puokštes, kurių spalvų gama derėjo prie galerijoje iškabintų paveikslų. Nuostabią geltonų tulpių puokštę parodos autorei įteikė jos duktė Kristina, atėjusi mamos pasveikinti su savo šeima ir broliu Karoliu.