Spalį išaugo neigiamos informacinės veiklos aktyvumas, pagrindiniai priešiškos informacinės veiklos taikiniai – NATO, neteisėta migracija ir Lietuvos užsienio politika, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Spalio mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai iš viso nustatė 430 unikalių neigiamos informacinės veiklos atvejų, kai rugsėjį buvo fiksuoti 405 atvejai.
Kaip pranešė kariuomenė, didžiausios neigiamos informacinės veiklos dėmesio sulaukė su gynyba, Konstitucijos pagrindų apsauga bei užsienio politika susijusios temos.
Anot pranešimo, gynybos ir NATO temų eskalacija priešiškoje informacinėje aplinkoje išlaikė augimo tendenciją – informaciniai incidentai šia tema sudarė daugiau nei trečdalį visos spalio mėnesio skleistos dezinformacijos srauto.
Kariuomenė pažymi, kad buvo tęsiamos prieš Aljansą nukreiptos priešiškos žinutės, aktyviai platintos rugsėjį vykusių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2021“ metu, o NATO kaip taikinys aktualizuotas ir dėl gausių įvykių gynybos sektoriuje.
„Ypač tam įtakos turėjo Aljanso sprendimas panaikinti aštuonių Rusijos nuolatinės atstovybės prie NATO darbuotojų akreditacijas ir iš esmės sumažinti minėtą atstovybę. Po šio sprendimo Rusija pranešė iš viso nutraukianti diplomatinius ryšius su NATO, o jos informacijos šaltiniuose tai buvo įvardinta kaip dar viena Šaltojo karo pradžia“, – sakoma pranešime.
Dar vienas taikinys buvo spalio 21–22 dienomis Briuselyje vykęs NATO gynybos ministrų susitikimas ir jo metu pasirašyta NATO Inovacijų fondo steigimo deklaracija, taip pat spalio 13–22 d. Lietuvoje vykusios karinės pratybos „Geležinis Vilkas II“.
Pasak kariuomenės, nors, viena vertus, buvo siekiama menkinti Lietuvos karinius pajėgumus, tačiau ir toliau buvo formuojamas Lietuvos bei NATO kaip agresorių įvaizdis, teigta, kad siekiama provokuoti Rusiją ir Baltarusiją didinti militarizaciją ir „nežabotą karinę galią“ prie Sąjunginės valstybės sienų.
Tradiciškai dar vienas taikinys buvo Lietuvos užsienio politika Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu, migrantų krizė, šių dviejų šalių šaltiniuose Lietuva ir kitos Vakarų valstybės kaltintos siekiu destabilizuoti padėtį Baltarusijoje bei užgrobti valdžią šioje šalyje.
„Siekta formuoti Lietuvos kaip žmogaus teisių nepaisančios, nedemokratinės ir žiauriai besielgiančios su nelegaliais migrantais šalies įvaizdį“, – sakoma pranešime.
Pasak kariuomenės analitikų, skleista melaginga informacija apie Lietuvos pasieniečių veiksmus, dėl kurių neva žuvo Šri Lankos pilietis ir smurtą patyrė Irako piliečiai.
„Rusijos ir Baltarusijos informaciniame lauke buvo kryptingai eskaluojamos gyvenimo sąlygų ir elgesio su migrantais Lietuvoje temos, teigta, jog Lietuvos ir Lenkijos pasieniečių veiksmai šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises ir pagrindinius tarptautinius dokumentus“, – sakoma pranešime.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
