Lietuvoje galioja tokios taisyklės, kad keturis kartus per metus laidojimai nevyksta. Taip buvo ir per šiųmetes Kalėdas. Taip bus ir pirmąją Naujųjų metų dieną, sausio 1-ąją.
Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklėse, su pataisomis įsigaliojusioms šių metų lapkričio 24 dieną, nurodyta, kada nevyksta laidojimai: pirmomis Kalėdų ir Velykų dienomis, Visų Šventųjų dieną – lapkričio 1 dieną, Naujųjų metų dieną – sausio 1-ąją. Kitų valstybinių švenčių dienomis laidojama suderinus su kapinių prižiūrėtoju.
Nepaaiškino
Panevėžietė Adelė K., paskambinusi į naujienų portalą JP, piktinosi, kad negali palaidoti per Kalėdas mirusio giminaičio.
„Mamos brolis mirė Kalėdų pirmą dieną. Buvo pranešta, kad šarvojimo ir laidojimo teks palaukti, nes, esą, procesas nevyksta. Mirusiojo kūnas buvo laikomas šaldytuve ir pašarvoti jį galėjome tik trečiadienį, gruodžio 28 dieną. Be to, buvome informuoti, kad gruodžio 27-ąją artimo giminaičio šarvoti nėra galimybės – labai daug mirusiųjų, todėl teks palaukti, kol atsiras laisva vieta. Niekas nepaaiškino, kodėl švenčių dienomis negalima šarvoti mirusiojo kūno ir kodėl negalima laidoti“, – kalbėjo susinervinusi moteris.
Dirba visą parą
Laidojimo namų „Ramybės takas“ direktorė Silvija Talačkienė naujienų portalui JP aiškino, kad ritualinių paslaugų įmonė dirba visą parą.
„Laidojimai nevyksta keturis kartus per metus. Laidotuvės nevyko per Kalėdas, o dabar nevyks sausio 1 dieną. Tokia nustatyta tvarka, tačiau laidojimo namai dirba ir mirusiojo kūną iš ligoninės, ar kitos vietos, paimame ir laikome šaldytuve, kol bus galima šarvoti. Dirbame visą parą. Yra budintieji, kurie atlieka numatytas paslaugas, jeigu reikia, paima mirusiojo kūną. Beje, jeigu žmonės pageidauja, galime pašarvoti, bet tik perspėjame, jog laidojamas velionis bus vėliau. Tarkime, kaip šiuo atveju – po Kalėdų“, – pasakojo S. Talačkienė.
Mirties prognozuoti negalima
Pasak laidojimo namų vadovės, dienomis, kai negalima laidoti mirusiųjų, kartais eilės susidaro.
„Tačiau ne visada. Negalime pasakyti, kada eilės susidaro, kodėl susidaro. Viskas paaiškėja ryte, prasidėjus darbui. Buvo net tokių atvejų, kad Kūčių dieną teko laidoti net tamsoje, kad tik nereikėtų laidotuvių nukelti po Kalėdų. Šiais metais prieš Kalėdas – Kūčių dieną – darbus baigėme po pietų ir nebuvo jokios griūties. Man atrodo, vieninteliame laidojimų teikimo versle, negali prognozuoti, kaip bus. Juk mirčių užsakyti negali, o žmogus miršta vieną kartą“, – kalbėjo S. Talačkienė.
Prieš Velykas Mišios neaukojamos
Krekenavos bazilikos rektorius, Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas, Vadaktėlių bei Upytės parapijų administratorius kun. dr. Gediminas Jankūnas patvirtinto, kad laidojimai nevyksta keturis kartus per metus, bet šv. Mišios aukojamos.
„Tik Mišios nėra aukojamos Velykų Didžiosios savaitės Didįjį penktadienį ir Didįjį šeštadienį. Kadangi tuomet neaukojamos šv. Mišios. Tačiau yra aukojamos specialiosios laidotuvių gedulingos Mišios, bet jos turi įvairių apribojimų, kada galima aukoti šias Mišias, o kada negalima. Krekenavos bazilikoje laidotuvių gedulingų Mišių nėra, bet intenciją, melstis už mirusiuosius, prijungiame prie vykstančių Mišių visais metais. Tik, kaip jau sakiau, Didįjį penktadienį ir šeštadienį Mišios neaukojamos, todėl ir nesimeldžiame už mirusiuosius. Per Kalėdas galima užsakyti intenciją pasimelsti už mirusius. Bendruomenė užsako, o per Mišias pranešama, kokia intencija bus meldžiamasi. Tik per Kalėdas negalima aukoti laidotuvių Mišių, nes neatitinka liturginės nuotaikos“, – informavo kunigas G. Jankūnas.
Melstis galima ir po laidotuvių
Šv. Petro ir Povilo parapijos klebonas Romualdas Zdanys aiškino, kad intenciją melstis už mirusiuosius, galima prijungti, bet kuriose per dieną vykstančiose šv. Mišiose.
„Melstis galima pasirinkti, bet kurias per dieną aukojamas šv. Mišias. Įprasta, kad Mišios už mirusįjį aukojamos laidojimo dieną, bet, jeigu laidojimas nevyksta, melstis galima dieną prieš arba dieną po laidotuvių. Didįjį penktadienį ir Didįjį šeštadienį, kadangi nėra Mišių, už mirusiuosius nesimeldžiama“, – trumpai paaiškino kunigas.
