Po dvylikos metų, praleistų Airijoje, panevėžietė Jūratė Medutienė grįžo į Panevėžio rajoną, Šilagalio kaimą, ir įkūrė „Skruzdėlės ūkį“, kuriame gamina sveikus skanėstus – džiovintų vaisių ir uogų juosteles su medumi.
„Išvykau užsidirbti pinigų, – prisipažįsta J. Medutienė. – Pirmi keleri metai buvo sunkūs, bet vėliau įgyta patirtis atvėrė galimybę užsidirbti sklypui ir namui, kuriame dabar ir gyvename. Labai norėjosi turėti savo būstą. Airijoje nuomos kaina didelė, o įsigyti būstą tuo metu kainavo 3–4 kartus daugiau nei čia, Lietuvoje.“
Be to, ilgainiui vis stiprėjo ir šeimos ilgesys. „Grįžome, nes norėjome būti arčiau šeimos, kad anūkų ir močiučių ryšys nenutrūktų“, – sako ji.
Tikslas – sveiki skanėstai
Grįžusi į Lietuvą, Jūratė įgijo virėjos ir dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo specialybes, kurios dabar puikiai viena kitą papildo jos versle. Taip pat studijavo mediciną, pakeitė kelias darbovietes, kol pagaliau atrado tai, kas miela širdžiai – ji įkūrė „Skruzdėlės ūkį“, kuriame gamina sveikus skanėstus. Čia vyksta uogų ir vaisių perdirbimas bei džiovinimas.
„Savo šeimai skanėstus gaminu jau porą metų ir nebuvo jokio plano gaminti kitiems, tačiau atsiradus aplinkinių susidomėjimui nusprendžiau užsiimti šių skanėstų prekyba“, – pasakoja panevėžietė.
Idėja pradėti gaminti džiovintus vaisius su medumi kilo tada, kai pažįstama rekomendavo ir pasidalijo savo patirtimi apie džiovyklę. Jūratė, vertindama kitų žmonių rekomendacijas, išbandė ją, o žinių apie juostelių džiovinimą sėmėsi internete.
„Pagrindinis tikslas buvo – sveiki skanėstai savo šeimai, – sako J. Medutienė. – Nuo mažens buvau auklėta atkreipti dėmesį, ką dedu į burną. Be to, turime galvoti apie jaunų žmonių ateitį ir kaip sveika mityba gali padėti jiems gyventi sveikiau.“
Darbšti kaip skruzdėlė
J. Medutienė renkasi kokybišką žaliavą iš lietuviškų ūkių, o kai ką augina pati. „Visų pirma šie sveikuoliški užkandžiai ypatingi tuo, kad gaminu su meile ir dideliu rūpesčiu. Vieną dalį sudaro obuoliai, jie suteikia vientisumo, o kitą dalį – uogos. Saldinu šiek tiek medumi. Džiovinu apie 30 valandų žemesnėje temperatūroje, kad kuo daugiau išliktų maistingųjų medžiagų“, – vardija pašnekovė.
Jūratė dirba viena, tačiau sulaukia šeimos palaikymo. „Vyras nemyli žemės ūkio, bet pagelbėja tokiose situacijose, kur reikia vyriškų rankų: užtvėrė tvorą, pastatė sandėliuką. Dažnai jis ateina patikrinti, ar aš vis dar gyva, nes labiausia mėgstu dirbti per kaitrą. Taip atsirado ir pavadinimas „Skruzdėlės ūkis“, nes atėjęs klausia: „Na ką, skruzdėle, dirbi? Dirbk, dirbk.“ Ir tai pradėjo kartotis kasdien. Ryte akis pramerkusi išgirstu – „Kelkis, skruzdėlyte, eik dirbt“, – šypsodamasi pasakoja ūkio įkūrėja.
Lietuviška produkcija
J. Medutienė savo ūkyje augina įvairių uogakrūmių ir vaismedžių, o kone labiausiai džiaugiasi aviečių derliumi.
„Savo reikmėms avietes auginu dešimt metų, bet kol kas savo idėjų neplėtoju. Veiklos ir taip užtenka, – sako ji. – Kadangi juostelės patinka visai šeima, stengiuosi daugiau koncentruotis į jų gamybą, bet ne į uogų auginimą, nors meilė žemei visada yra ir bus. Tiesiog gera kapstytis savo mažame plotelyje be didelių tikslų ir vizijų, pagal galimybes.“
Anot Jūratės, šiuo metu priimtinesnis būdas – pirkti žaliavą iš ūkininkų. „Manau, reikia kiekvienam leisti dirbti savo darbą“, – tokia jos nuomonė.
„Produkcija yra tik iš lietuviškų ūkių, išskyrus juosteles su aronijomis, nes jose yra dešimt procentų bananų. Maišau, nes aronijos uoga labai kaprizinga, juostelės būna neišvaizdžios, o bananai pagerina situaciją, jų skonio beveik nesijaučia“, – pasakoja Jūratė.
„Receptai paprasti, ypatumas – pačios uogos kokybė, – atskleidžia J. Medutienė. – Bet kas gali gaminti, svarbiausia norėti tai daryti. Dažnai išgirstu: oj, kiek čia darbo, kaip čia nuobodu, kaip čia sunku. Taip – kiekvienam savo. Džiaugiuosi, kad kažkam nepatinka toks darbas, nes tai reiškia – bus perkančių“, – šypsosi Jūratė.
Gyvenimo būdas
J. Medutienė mano, kad „namų gamybos“ produktai yra gyvenimo būdas. „Verslas yra tada, kai apskaičiuojamas kiekvienas centas ir vyksta nuolatinė plėtra. Namų sąlygomis, džiovinimas mažais kiekiais, tai – labiau hobi. Gerai bus, jei pavyks iš to pragyventi, bet jei ne, tai vis tiek neatsisakysiu šios veiklos, nes jaučiu, kaip pamilau tai, ką darau.“
Paklausta apie ateities planus, Jūratė sako, kad šiuo metu didelių planų neturi. „Norėtųsi tik daugiau besidžiaugiančių klientų, nes tai yra variklis“, – teigia ji.
Jūratė ir kitiems, kurie ieško savo kelio ir nori gyventi laimingai, linki suprasti, ar tas kelias, kuriuo einama, veda link norimo tikslo, išmokti džiaugtis mažais dalykais, nesilyginti su kitais ir būti savimi.
„Visi skirtingai suprantame tą laimę. Vienam užtenka gėles auginti, kito net milijonas nedžiugina. Svarbiausia – būkime savimi, unikalūs, viską darykime savu laiku, išnaudokime savo galimybes“, – pataria J. Medutienė.
