Ar visos skolos po asmens mirties automatiškai atitenka jo turto paveldėtojams? Kada galime būti ramūs, kad prisiimdami mirusio giminaičio turtą kartu neužsikrausime ir jo įsiskolinimų? Ką daryti, jeigu artimojo skolos išlindo tik po kurio laiko?
Į šiuos ir kitus klausimus apie skolų paveldėjimą atsako skolų išieškojimo įmonė „Juris LT“.
Kokios skolos gali būti paveldimos po žmogaus mirties? Ar skolas paveldėtojas gauna tik prisiėmęs mirusiojo turtą, ar jos gali pereiti ir automatiškai, nieko nedarant?
Svarbu žinoti, jog asmens skolos po mirties savaime neišnyksta – visi finansiniai įsipareigojimai „prikabinami“ prie jo turto. Tokios skolos gali atitekti mirusiojo turto paveldėtojui, jam oficialiai prisiimant paveldėjimą. Tai gali būti įvairaus tipo įsiskolinimai už komunalines paslaugas, prekes, bankiniai įsipareigojimai ir t.t.
„Juris LT“ specialistai atkreipia dėmesį, jog paveldėjimas – tai ne tik mirusiojo fizinio turto, bet ir jo įsipareigojimų, kartu ir finansinių, perėmimas savo žinion.
„CK 5.1 straipsnyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą“, – sako skolų išieškojimo ekspertai.
Paveldimi materialūs (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės (skolos), įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.“
Skolų išieškojimo įmonė primena, jog nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Kai kada žmonės baiminasi priimti mirusio giminaičio palikimą, nes vėliau gali išlįsti skolų. Ką daryti, jei prisiimdamas turtą paveldėtojas nežinojo, jog mirusysis turėjo skolų, ir jos išlindo vėliau? Ar galima jas kažkaip užginčyti?
Tokiu atveju, kai paveldėtojas turi įtarimų apie galimas skolas, geriausia apsidrausti iš anksto, kad vėliau netektų įsiskolinimų dengti savo asmeninėmis lėšomis.
„Esant situacijai, kuomet paveldėtojams nėra tiksliai žinoma galimų palikėjo skolų apimtis, patartina priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą“, – rekomenduoja „Juris LT“.
LR CK 5.53 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tai apsaugos jūsų turtą tuo atveju, jeigu vėliau paaiškės, kad žmogus turėjo didelių įsiskolinimų, viršijančių jo turto vertę. Jei paveldėtojas nėra sudaręs turto apyrašo, tokius įsiskolinimus jam tektų padengti iš savo kišenės, sako įmonės atstovai.
Gera žinia ta, kad po skolininko mirties numatytas palyginti trumpas terminas, per kurį kreditoriai gali pareikšti savo reikalavimus, sako skolų išieškojimo įmonė.
CK 5.63 straipsnis skelbia, kad Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
„Tai reiškia, kad palikėjo kreditoriams taip pat nustatytas pakankamai trumpas terminas reikalavimams pareikšti, t.y. toks pat terminas kaip ir paveldėtojams palikimui priimti, – paaiškina „Juris LT“ ekspertai. – Vėlesnis kreditoriaus reikalavimo pareiškimas yra galimas tik kreditoriui įrodžius, kad jis trijų mėnesių terminą praleido dėl svarbių priežasčių.“