Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas organizavo pasitarimą, kuriame pristatyta universitetų tinklo 2020-2025 metų vizija. Pagal ją, iki 2025 metų Panevėžyje nebeliks jokios aukštosios mokyklos ar jos padalinio.
Šią viziją parengė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). Šios analizės užsakovas Švietimo ir mokslo ministerija.
Į pasitarimą buvo pakviesti Seimo nariai panevėžiečiai: Povilas Urbšys, Bronius Matelis, Greta Kildišienė.
Taip pat posėdyje dalyvavo Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Rokiškio ir Kupiškio rajonų merai, KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto, Panevėžio kolegijos, M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos, Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio miesto skyriaus, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Profesinio rengimo centro, Verslo konsultacinio centro, Panevėžio pramonininkų ir verslininkų asociacijų, darbo biržos, Darbo rinkos mokymo centro atstovai.
Panevėžio miesto meras susirinkusiems pristatė temą kaip ne tik aktualią, bet ir gyvybiškai svarbią.
„Prisipažinsiu, mane šokiravo tokia vizija. Būtų gerai apie tai pakalbėti, gal vilkas ne toks baisus kaip mums atrodo“, – apie aukštųjų mokyklų iškeldinimą iš Panevėžio atsiliepė miesto meras.
Nors Vyriausybė pabrėžia kaip prioritetą regionų plėtrą, tačiau, kaip pastebėjo miesto meras, vykdomi darbai ir norai vienas kitam prieštarauja.
Seimo narė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Greta Kildišienė nerimaujančius aukštųjų mokymo įstaigų vadovus nuramino, kad Švietimo ministrė nekalba apie tai, kad reiktų nors vieną įstaigą naikinti.
„Panevėžio kolegija vienareikšmiškai turi likti. Svarbiausias klausimas – kaip gerinti studijų kokybę, o ne kaip užverti vienos ar kitos įstaigos duris. Noriu nuraminti, kad nėra tokių kalbų, kad būtina kažką uždaryti“, – teigė G. Kildišinė.
Tuo tarpu parlamentaras Povilas Urbšys įžvelgė esminę bėdą – regionai neturi savo vystymosi plano.
„Mes neturime Panevėžio mieste savarankiško universiteto. Jeigu nėra politinio supratimo kaip reikia spręsti šią problemą, reikia kaip galima maksimaliai ieškoti būdų kaip padaryti, kad išliktų regionuose švietimo įstaigos“, – įsitikinęs P. Urbšys.
Daugelis šioje diskusijoje dalyvavusių prisibijo minties, kad Panevėžyje gali nelikti jokios aukštosios mokymo įstaigos, tuomet, dalyvių nuomone, Panevėžio miestas visiškai apmirtų.
„Tai, kad dabar kalbame ar išlikti aukštosioms mokykloms Panevėžyje, ar ne – konkurencijos padarinys. Lietuvoje iki šiol nebuvo regioninės politikos. Pas mus neatvažiuoja studentai mokytis iš Vilniau ar Kauno. Paprasčiausiai, regionai tampa nepatrauklūs. Manau, reikia, kad išliktų aukštosios mokyklos Panevėžyje, tačiau reikia spręsti, kaip didinti tą patrauklumą“, – savo nuomonę išdėstė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Panevėžio kolegijos vadovas Gediminas Sargūnas mano, kad regionai studentams tampa nepatrauklūs dėl žemų galimybių.
„Didžiausia problema – aukštosios mokyklos patrauklumas, o studentams Panevėžyje pasilikti nėra motyvacijos. Reikia studentams pasiūlyti daugiau ir geriau, nei didieji miestai“, – teigė G. Sargūnas.
Nors Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengta Panevėžio regiono vizija siūlo naikinti aukštąsias mokymo įstaigas Panevėžio mieste, tačiau politikai bei Seimo nariai tikisi, kad besikeičianti politika, kuri siekia stiprinti regionus, turėtų padėti lemiamą tašką šiuose sprendimuose.
