Panevėžio bendruomenei ir toliau pristatomas projektas dėl bendruomeninio daržo-sodo vystymo Skaistakalnio parke, buvusios aviacijos bazės teritorijos valstybinės žemės sklypuose.
Panevėžio savivaldybės administracijos projektų vadovė Lina Blažytė aiškino, kad minėta teritorija bus tvarkoma 2014–2020 metais, vadovaujantis Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektu „Transformacija iš apleistų erdvių į išpuoselėtas“.
Laukia pasiūlymų
Pasak jos, naujos erdvės kurs naują miesto veidą.
„Tikime, jog norint sukurti kokybišką pokytį neužtenka infrastruktūrinių sprendimų – reikia ir vietinių žmonių, verslų, organizacijų ir bendruomenių įsitraukimo. Kol bus išvalytos teritorijos ir prasidės veikla, būtina sutelkti panevėžiečius bendram darbui. Todėl šiuose susitikimuose ir sprendžiame klausimus, kokia veikla tinkamiausia šiai teritorijai“, – pasakojo projekto vadovė L. Blažytė.
Projekto vadovė L. Blažytė aiškino, jog labai svarbu jau dabar sužinoti ir išsiaiškinti tikslus.
„Labai svarbu, kad projektas ne tik sudomintų panevėžiečius, bet kad jie įsitrauktų į veiklą. Todėl laukiame pasiūlymų, ką bus galima veikti pradžioje, sutvarkius vieną sklypą. Juolab kad jame įmanoma įvairiapusė veikla. Galima pristatyti augalų kolekcijas, kurti meninius dalykus – gėlių laikrodį, sukurti Sebastijano Kneipo taką, statyti oranžeriją. Mano galva, bendra veikla turėtų apjungti panevėžiečius bendram tikslui“, – siūlė veiklas L. Blažytė ir teigė, jog laukia įvairiausių pasiūlymų iš panevėžiečių.
Sugrąžinti gamtą į sodus
Pasiteiravus, kodėl projektas vadinamas bendruomeniniu daržo-sodo projektu, L. Blažytė paaiškino:
„Tai vertinys. Austrijoje veikia organizacija „Natur im Garten“. Organizacijos veikla – sugrąžinti natūralią gamtą į sodus, nenaudoti pesticidų, cheminių trąšų, durpių. Manau, Panevėžys, įgyvendindamas projektą Skaistakalnio parke, gali tapti organizacijos „Natur im Garten“ nariu. Juolab kad užmegzti tarptautinius ryšius – labai svarbu.“
Miestui reikia sodininko
Projekto vadovės L. Blažytės nuomone, svarbus klausimas, kas valdys, naudosis ir prižiūrės objektą, kai jame jau bus įmanoma veikla.
„Yra ir kiti svarbūs dalykai, kuriuos reikia spręsti iš anksto. Svarbu iš kur gausime kolekcinių sodinukų, kas bus projekto partneriai. Ir dar svarbus dalykas. 1935 metais Panevėžys turėjo savo sodininką – Juozą Narbutą. Manau, kad ir dabar Savivaldybė gali turėti tokį žmogų, kuris galėtų būti parko sodininku“, – su užsidegimu kalbėjo L. Blažytė ir teigė:
„Labai svarbu, kad bendruomeninis sodas-daržas būtų gyvas darinys. Nereikia skubėti. Pradėkime nuo mažų darbų, kad matytume ateities sodo perspektyvą.“
Projekto pristatymas panevėžiečiams
Kitas projekto „Transformacija iš apleistų erdvių į išpuoselėtas“ susitikimas turėtų įvykti rugpjūčio viduryje. Jis planuojamas surengti Skaistakalnio parke ir jame turėtų dalyvauti apželdintoja, kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson.
Skaistakalnio parkas Panevėžyje
[quote_box_center] Trumpai apie projektą
Projektu „Transformacija iš apleistų erdvių į išpuoselėtas“ Panevėžys ketina tvarkyti apie 2 ha žemės, besiribojančios su Skaistakalnio parku ir Meistrų g. (buvusi karinio dalinio aviacijos dirbtuvių teritorija): ją išvalyti, kurti naujus želdynus, takus, įrengti mažosios architektūros elementų, apšvietimą. Atsiras vietos miestiečių daržininkystei, nedidelei oranžerijai, nauja menininkų darbų eksponavimo erdvė po atviru dangumi.
Projektą, kuriuo siekiama atgaivinti problemiškas partnerių valdomas teritorijas, įgyvendins Ežerų krašto Latvijos biuras, Rezeknės savivaldybė ir specialioji ekonominė zona, Daugpilio, Kraslavos, Visagino ir Panevėžio savivaldybės.
Panevėžį pasieks beveik 149 tūkst. eurų Europos Sąjungos investicijų, per 13 tūkst. eurų prisidės miestas. Projektas truks iki 2020 metų. [/quote_box_center]