Seimas svarstys Švietimo ir mokslo komiteto inicijuotą pataisą, kuria universitetams būtų išlaikyta galimybė pasikviesti dėstytojus iš užsienio, kai jie nedirba atitinkamose mokslo ar studijų įstaigose.
Parlamentas po pateikimo bendru sutarimu pritarė tokiai Mokslo ir studijų įstatymo pataisai, toliau ją svarstys komitetai, į Seimo salę svarstymui pataisa turėtų grįžti dar lapkritį.
Pataisa nustatytų galimybę aukštosioms mokykloms iš biudžeto skirti lėšų akademinei veiklai vykdyti, atvykus dėstytojams praktikams iš užsienio šalių. Taip siekiama universitetams išlaikyti galimybę kviestis garsius ir daug pasiekusius asmenis iš užsienio, kurie nedirba mokslo ar studijų institucijose.
Šiuo metu aukštosios mokyklos gali kviestis asmenis dėstyti pagal terminuotą darbo sutartį ir, jei tas asmuo yra iš užsienio, aukštosios mokyklos gali pretenduoti į papildomą finansavimą, bet nuo sausio įsigalioja reikalavimas, jog kviestinis dėstytojas turi būti iš kitos mokslo ar studijų institucijos.
„Su šiuo pakeitimu dalis aukštųjų mokyklų praras galimybę pretenduoti į papildomas lėšas, norėdamos pasikviesti žymius, daug nusipelniusius savo srities specialistus iš užsienio dirbančius kitose įstaigose ar organizacijose“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.
Projektą pristatęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Artūras Žukauskas teigė, jog nuo sausio įstatymuose atsirandanti spraga paaiškėjo svarstant naują Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statutą.
„Nebeliko galimybės prašyti valstybės finansavimo vadinamiesiems praktikos dėstytojams. Buvo komiteto inicijuota Mokslo ir studijų įstatymo pataisa, kuri leidžia ne tik kviestiniams dėstytojams, bet ir praktikos dėstytojams prašyti valstybės paramos. Noriu pabrėžti, kad čia papildomų pinigų nereikia, nes anksčiau tie praktikos dėstytojai vadinosi kviestiniais ir už tuos pačius pinigus galima tą problemą išspręsti tiesiog techniškai“, – sakė A. Žukauskas.
