Siekiant proporcingesnio baudžiamojo reguliavimo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius siūlo švelninti sankcijas už apskaitos pažeidimus.
Tai numatančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas įregistravęs parlamentaras siūlo keisti veikų kvalifikavimą, mažinti laisvės atėmimo bausmes. Jei Seimas pritartų, už aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą šiuo metu numatytos terminuotos 2 metų laisvės atėmimo bausmės iš viso neliktų.
Kaip numato projektas, už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą grėstų bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Šiuo metu už tai numatytas laisvės atėmimas iki 4 metų.
Už apskaitos tvarkymo pažeidimą, jei padaryta labai didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, būtų baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Šiuo metu yra numatyta ilgesnė laisvės atėmimo bausmė – iki 7 metų.
Už aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą V. Gailius siūlo atsisakyti šiuo metu numatyto laisvės atėmimo iki 2 metų. Pritarus jo projektui, už tai būtų baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apribojimu, areštu.
Tikimasi, kad pasiūlyti BK pakeitimai padės racionalizuoti baudžiamąją politiką, skatins sąžiningą verslo praktiką, nesukeliant neproporcingų pasekmių apskaitos pažeidimus padariusiems asmenims.
V. Gailius: apskaitos pažeidimų baudžiamasis reguliavimas turi būti proporcingesnis
Anot BK pataisas parengusio parlamentaro V. Gailiaus, teisės ekspertai jau kurį laiką atkreipia dėmesį, kad dabartinės sankcijos už apskaitos pažeidimus yra perteklinės ir neatitinka baudžiamosios teisės ultima ratio (kraštutinės priemonės) principo.
Anot V. Gailiaus, griežčiausia bausmės forma – laisvės atėmimas už tokius nusikaltimus – neretai vertinama kaip neproporcinga, per griežta, o tai gali lemti socialinę atskirtį ir dar didesnę nusikalstamumo riziką.
„Sušvelninant bausmes skatinama ir asmenų resocializacija bei reintegracija. Per griežtos bausmės gali turėti priešingą efektą ir sukelti neigiamą kriminogeninį poveikį – didėjančią nuteistų asmenų atskirtį nuo visuomenės, tai gali skatinti pakartotinį nusikalstamų veikų atlikimą“, – sako V. Gailius.
Jo teigimu, pasiūlyti BK pakeitimai atitinka teismų praktiką – šiuo metu dauguma tokių bylų užbaigiamos baudžiamaisiais įsakymais arba tyrimai nutraukiami.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per 2024 m. iš 236 išspręstų užregistruotų atvejų dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo 89 buvo perduoti teismui, 34 – užbaigti teismo baudžiamaisiais įsakymais, 111 atvejų tyrimas nutrauktas, 2 atvejais ikiteisminis tyrimas sustabdytas.
Pernai iš 70 išspręstų užregistruotų atvejų dėl aplaidžiai tvarkytos apskaitos 17 buvo perduoti teismui, 22 – užbaigti teismo baudžiamaisiais įsakymais, dėl 31 atvejo tyrimas nutrauktas.
„Iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog absoliuti dauguma atvejų yra nutraukiami ir nemaža dalis jų yra užbaigiami baudžiamuoju įsakymu – net neskiriant laisvės atėmimo bausmės“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Parlamentarų grupei pasiūlius švelninti atsakomybę į „čekiukų“ skandalus įsivėlusiems politikams, V. Gailius sako, kad negalima kurti dvigubų standartų.
„Įstatymai turėtų būti taikomi visiems, o prireikus taisomi vienodai – tiek politikams, tiek mokesčius mokantiems verslininkams. Negalime kurti dvigubų standartų, kai paprastam verslui galioja griežtos taisyklės, o politikams siūloma švelnesnė atsakomybė“, – pažymi V. Gailius.
Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad baudžiamosios sankcijos turi būti teisingos ir proporcingos.
Kaip ELTA jau skelbė, šių metų sausio mėnesį Seimo valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms priklausančių parlamentarų grupė pasiūlė švelninti atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Skiriant bausmes siūloma atsižvelgti į padarytos žalos dydį.
Parlamente įregistruotomis Baudžiamojo kodekso (BK) pataisomis siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17 500 eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17 500 eurų).
Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
BK pataisomis taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti, kokiais atvejais gali būti atimta teisė dirbti tam tikrą darbą.
