Siūloma, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi priklausytų nuo žalos dydžio

AutoriusJadvyga Bieliavska (ELTA)
Fotoelta

Seimo valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms priklausančių parlamentarų grupė siūlo skiriant bausmes už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi atsižvelgti į padarytos žalos dydį. 

Parlamente įregistruotomis Baudžiamojo kodekso pataisomis siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė  nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17 500 eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei  250 MGL (17 500 eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

„Šiuo metu asmenys, padarę žalą valstybei, baudžiami vienodai, nesvarbu, ar žala siekia kelis šimtus eurų, ar kelis šimtus tūkstančių. Įstatymo projektas siūlo aiškiai diferencijuoti bausmes pagal padarytos žalos dydį, taip užtikrinant proporcingumą ir teisingumą“, – sako projekto autoriai.

Baudžiamojo kodekso pataisomis jie taip pat siūlo aiškiau reglamentuoti, kokiais atvejais gali būti atimta  teisė dirbti tam tikrą darbą.

Jei Seimas pritartų įstatymo pakeitimams, viešųjų teisių atėmimas galėtų būti skiriamas, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis, ir tik tuo atveju, kai toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus.

Kodekso pataisas parengusių parlamentarų nuomone, galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamai aiškus, dėl to, jų nuomone, gali kilti neaiškumų taikant teisės aktus praktikoje.

Projektą pasirašė 20 parlamentarų iš skirtingų Seimo frakcijų: socdemų atstovai Jūratė Zailskienė, Saulius Luščikas, Tadas Barauskas, Mišrios parlamentarų grupės narys Artūras Zuokas, demokratas Tomas Tomilinas, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė, liberalas Viktoras Pranckietis, konservatorius Valdas Rakutis, „Nemuno aušros“ frakcijos nariai Daiva Petkevičienė, Saulius Bucevičius ir kiti.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus tyrimą „Skaidrinam“ ir kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių politikų. „Čekiukų“ bylose kaltiems pripažintiems vietos politikams teismai skyrė baudas bei atėmė teisę dirbti savivaldybėse.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Per pirmąsias dvi savaites dėl negaliojančių sveikatos pažymų nubausta 250 vairuotojų

confident-noyce

V. Čmilytė-Nielsen: R. Žemaitaičio sprendimas nesitraukti iš koalicijos yra silpnumo ženklas

confident-noyce

I. Šimonytė apie R. Žemaitaičio perspektyvas tapti Seimo vicepirmininku: jo paskyrimas bus gėda

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau