Siekiant efektyviau kovoti su korupcija, Seimo narys konservatorius Jurgis Razma siūlo praplėsti valstybės politikų, tarnautojų, teisėjų privačių interesų deklaracijų turinį.
Įstatymo pakeitimus įregistravęs parlamentaras norėtų, kad jose būtų pateikta informacija apie visus galiojančius sandorius ir turimas akcijas, kas galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Šiuo metu deklaracijoje reikia nurodyti informaciją tik apie sandorius, sudarytus per 12 mėnesių iki jos pateikimo dienos.
„Tačiau, kur kas svarbesnis klausimas yra ne tai, kada sandoris buvo sudarytas, o tai, ar jis dar yra veikiantis. Pavyzdžiui, interesus deklaruojantis asmuo prieš daugiau nei metus laidavęs savo turtu už juridinio asmens paimtą paskolą gali būti įtakojamas privačių interesų ir siekti, kad laidavimu netektų pasinaudoti, pvz. veikdamas taip, kad tas juridinis asmuo nebankrutuotų“, – dokumento aiškinamajame rašte argumentuoja Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas J. Razma.
Politikas taip pat siūlo, kad deklaracijose būtų pateikta informacija ne tik apie akcijas, leidžiančias daryti lemiamą įtaką juridinių asmenų sprendimams, bet apie visas turimas akcijas.
Jei Seimas pritartų jo iniciatyvai, deklaracijoje visais atvejais reikėtų pateikti duomenis apie juridinius asmenis, kuriose deklaruojantis asmuo, jo sutuoktinis, sugyventinis ar partneris turi akcijų ar yra juridinio asmens dalyvis.
„Ne tik juridinio asmens valdymo galimybė gali sukurti privatų interesą. Net ir nedidelio akcijų kiekio turėjimas gali tapti pagrindu atsirasti privačiam interesui, kai paprasčiausiai siekiama už jas gauti kuo didesnius dividendus“, – sako Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje dirbantis J. Razma.
Pasak jo, projektu siekiama, kad visais atvejais, kai gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, tai būtų galima spręsti pagal deklaracijų turinį.
Kaip primena ELTA, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas numato, kad privačių interesų deklaracijas turi teikti valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, Lietuvos banko darbuotojai ir kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.
