Naujame tyrime perspėjama, kad Londonas sukuria iki trečdalio daugiau metano dujų, nei rodė skaičiavimai.
Metanas yra vienos galingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių šildymo galia daugiau nei 80 kartų viršija anglies dioksido.
Tyrėjai iš Londono imperatoriškojo koledžo atliko naujus matavimus, kad apskaičiuotų Londone išskiriamo metano kiekį.
Jie nustatė, kad Jungtinės Karalystės sostinė sukuria 30-35 proc. daugiau metano, nei buvo manyta anksčiau, o daugiausia dėl to kaltas gamtinių dujų nuotėkis.
Eric Saboya, pirmasis tyrimo autorius, sakė: „Mūsų tyrimas rodo, kad Londonas išmeta daugiau metano, nei mes manėme, tačiau kadangi mums pavyko tiksliai nustatyti didžiosios dalies šio papildomo metano šaltinį, turime aiškią kryptį, kaip sumažinti emisijų kiekį. Ankstesni skaičiavimai rodo, kad sąvartynai Londone buvo didžiausi metano išmetėjai, tačiau mūsų tyrimas rodo, kad didesne problema yra gamtinių dujų nuotėkiai.“
Metano emisijos kelia didžiulį susirūpinimą pasauliniu mastu ir atkeliauja iš skirtingų šaltinių, tarp kurių žemės ūkis, sąvartynai ir atliekų aikštelės, gamtinių dujų infrastruktūra ir natūralūs šaltiniai, tokie kaip pelkės.
Ankstesni emisijų skaičiavimai įprastai remiasi metodu „iš apačios į viršų“, kuriame emisijos yra apskaičiuojamos remiantis statistikomis.
Pavyzdžiui, kad apskaičiuoti metano kiekius, kuriuos sukuria visos Jungtinės Karalystės karvės, tyrėjai padaugintų karvių skaičių iš vidutinio metano kiekio, kurį sukuria viena jų.
Naujame tyrime mokslininkai iš Londono imperatoriškojo koledžo pasitelkė kitokį, „iš viršaus į apačią“ metodą.
Komanda Londone tyrė tikros atmosferos pavyzdžius, tam panaudoję įrangą, įdiegtą Koledžo Pietų Kensingtono miestelyje, laikotarpiu nuo 2018 metų kovo iki 2020 metų spalio.
Tuomet jie sulygino savo matavimus su dviem „iš apačios į viršų“ skaičiavimais – vienu iš „The Emissions Database for Global Atmospheric Research“ (EDGAR) ir kitu iš JK „National Atmospheric Emissions Inventory“ (NAEI).
Subtilūs metano savybių skirtumai iš skirtingų šaltinių taip pat leido komandai išsiaiškinti, iš kur dujos atsiranda.
Rezultatai parodė, kad jų matavimai gerai koreliavo su „EDGAR“ skaičiavimais, tačiau buvo 30-35 procentais aukštesni už „NAEI“ matavimus.
Ir nors „NAEI“ skaičiavimai rodė, kad gamtinės dujos sudaro apie 25 proc. metano Pietų Kensingtone, tačiau nauji matavimai rodo, kad šis skaičius iš tikrųjų siekia iki 85 proc.
Dr. Gulia Zazzeri, tyrimo bendraautorė, sakė: „Tai nėra tik Londono problema – tokie miestai, kaip Paryžius ir Bostonas, demonstravo panašius rezultatus, tačiau vietinė metano šaltinių sudėtis kiekviename mieste skiriasi, o tai rodo šių matavimų galią, siekiant nustatyti, kur turėtų būti nukreiptas emisijų mažinimo poveikis, siekiant taip padėti miestams sumažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.“
Dr. Heather Graven iš Imperatoriškojo koledžo Fizikos katedros, sakė: „Jungtinė Karalystė buvo viena iš daugiau nei 100 valstybių, per neseniai Glazge vykusį COP26 susitikimą įsipareigojusių iki 2030 metų sumažinti metano emisijas 30 procentų. Kadangi metanas yra išskiriamas skirtingų šaltinių, kuriuos yra sunku apskaičiuoti, dėl to tokie atmosferiniai matavimai yra esminiai, sekant JK progresą šiame įsipareigojime.“
Tyrėjai viliasi, kad jų atradimai galėtų būti panaudoti Londone vystant geresnes taršos mažinimo strategijas.
„Taršos mažinimo strategijos dabar gali būti nukreiptos ten, kur jų labiausiai reikia, pavyzdžiui, nesandarius senus metalinius vamzdžius atnaujinant naujesnėmis plastikinėmis jų versijomis,“ – užbaigė Saboya.