Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyti 168 nauji ŽIV infekcijos atvejai (129 vyrams ir 39 moterims). Pagal galimą užsikrėtimo būdą 69 (41,1 proc.) asmenys ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 47 (27,97 proc.) – heteroseksualių ir 22 (13,1 proc.) – homoseksualių.
Daugiau nei trečdalis (38,7 proc.) atvejų išaiškinta tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Penktadalio (34) asmenų galimas užsikrėtimo būdas nenustatytas. Iš motinos vaikui ŽIV perdavimo atvejų šiemet nenustatyta. Daugiausiai naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje (61), Klaipėdos – 28, Šiaulių – 19, Kauno – 15, Marijampolės – 9, Utenos – 8, Telšių – 7, Alytaus – 6, Tauragės – 5, Panevėžio – 4, penkiems užsieniečiams ir vieno asmens gyvenamoji vieta nežinoma.
Iš viso Lietuvoje iki lapkričio 1 d. užregistruoti 2703 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių dauguma 79,4 proc. (2146 atvejai) – vyrai, 20,6 proc. (557 atvejai) – moterys. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV (60,2 proc.) Lietuvoje užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, trigubai mažiau – užsikrėtusiųjų per heteroseksualius santykius (21,4 proc.), 8,3 proc. – per homoseksualius santykius bei dešimtadalio ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas.
Lietuvoje registruoti penki perinataliniu būdu ŽIV užsikrėtę vaikai. Analizuojant tendencijas, šiais metais nežymiai padidėjo užsikrėtusiųjų ŽIV per narkotikus. Pagal apskritis, daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV nustatyta Vilniaus apskrityje (25,2 proc.), Klaipėdos – 24,1 proc., Kauno – 9,8 proc., Šiaulių – 7,7 proc., Telšių ir Alytaus – po 3,9 proc., likusiose – mažiau nei po 2 procentus. Pagal amžiaus grupę daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų nustatyta 25-34 metų amžiaus grupėje.
Sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje 2015 m. siekė 5,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir tai mažiau nei Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalių vidurkis (6,2 atv./ 100 tūkst. gyv.).
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ES/EEE šalyse pernai užregistruota 29,7 tūkst. naujų ŽIV atvejų. Aukščiausi ES/EEE šalyse sergamumo ŽIV rodikliai 2015 m. užregistruoti Estijoje (20,6 atv./100 tūks. gyv.), Latvijoje (19,8), Maltoje (14,2). Mažiausi – Slovakijoje (1,6), Slovėnijoje (2,3) ir Čekijoje (2,5). Daugiausiai – 42,2 proc. užsikrėtusiųjų sudarė vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, ir daugiau nei trečdalį (32,4 proc.) – užsikrėtusieji heteroseksualių santykių metu.
Naujausiais Jungtinių Tautų AIDS programos (angl. UNAIDS) duomenimis, 2015 m. pasaulyje gyveno 36,7 mln. žmonių, užsikrėtusių ŽIV infekcija.
Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.