Žuvininkystės tarnybos Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje, Rusnėje, dirbtinai išveisti ir paauginti vėgėlių jaunikliai išleisti į šalies upes. Plėšriosiomis žuvimis praturtintos Nemuno deltos upės: Skirvytė ir Pakalnė. Iš viso į šalies vandenis, viršijant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2021 metų planą, įveisti 5,8 mln. vnt. vėgėlių jauniklių. Dėl didesnės ikrų išeigos žuvų į šalies upes išleista 1,8 mln. vnt. daugiau.
Pasiruošimas vėgėlių dirbtiniam veisimui Rusnėje buvo pradėtas dar pernai, kai atvėsus orams, gavus leidimus, buvo vykdoma šių žuvų reproduktorių specialioji žvejyba. Iš nerštui pasiruošusių žuvų patelių ir patinų buvo paimti ir apvaisinti ikrai. Po lytinių produktų paėmimo vėgėlių reproduktoriai buvo paleisti atgal į upę, kur buvo sugauti.
Žuvivaisos darbai vykdyti, prisitaikant prie gamtos sąlygų, kurios įžuvinimo metu buvo palankios vėgėlių jauniklių adaptacijai naujuose gyvenamuosiuose plotuose. Vandens temperatūra įžuvinimo metu siekė 10,0–10,2 °C.
Tai ne pirmosios plėšrūnės žuvys, šiemet išleistos į valstybinius vandens telkinius. Balandžio pirmosiomis savaitėmis Lietuvos ežerus Mažeikių, Telšių, Varėnos ir Trakų rajonuose papildė 2600 vnt. vienmečių lydekaičių.
Praėjusiais metais į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius įveista beveik dvigubai daugiau plėšrūnių nei įprastai – virš 7,6 mln. vienetų. Vandens telkiniai praturtinti 3158,45 tūkst. vnt. lydekų, 535 tūkst. vnt. starkių, 3890 tūkst. vnt. vėgėlių ir 88,7 tūkst. vnt. šamų.