Po patirto insulto atsistoti ant kojų gali prireikti kone metų – šiame sudėtingame etape ypač svarbi profesionalių reabilitacijos specialistų pagalba ir, žinoma, paties žmogaus bei jo artimųjų motyvacija. Insultas nebūtinai tampa nuosprendžiu, užkertančiu kelią sugrįžti į įprastą gyvenimą. Svarbiausia taisyklė, kurią nuolat primena medikai – laiku pradėti reabilitaciją, mat gydymosi sėkmei svarbiausios pirmosios savaitės.
Įsitraukia visa reabilitacijos komanda
Lietuvoje insultą kasmet patiria daugiau kaip 8 tūkst. žmonių. Patyrus insultą, gali sutrikti atmintis, kalba, regėjimas, erdvės suvokimas, skaitymo ir rašymo gebėjimai, žmogus gali tapti depresiškas, neryžtingas bei perdėtai atsargus. Viena dažniausių ir sudėtingiausių insulto pasekmių – vienos kūno pusės paralyžius ar sutrikę judesiai. Kai kurie sutrikimai gali lydėti visą gyvenimą, tačiau nemažai daliai žmonių prarastus gebėjimus pavyksta susigrąžinti.
Kaip paaiškino slaugos centro „Gemma“ reabilitacijos vadovė, kineziterapeutė Lina Ališauskaitė, kūno motorika paprastai gali atsistatyti per pirmuosius 3–6 mėn., todėl šiuo periodu reabilitacija yra veiksmingiausia. Kad reabilitacija būtų efektyvesnė, ji turi būti kompleksinė, todėl paprastai į gijimo procesą įsitraukia visa reabilitacijos komanda: gydytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, masažuotojai, fizioterapeutai, logopedai, socialiniai darbuotojai.
Fizinės medicinos gydytojai ir reabilitacijos specialistai kiekvienam pacientui parengia individualią programą, stebi sveikatos būklę, atlieka tyrimus, vertina organizmo reakciją į užsiėmimus. Kineziterapeutai ir ergoterapeutai padeda atstatyti jėgas, pusiausvyrą, koordinaciją, prisitaikyti prie pakitusio gyvenimo, atgauti prarastas motorikos funkcijas, pavyzdžiui, užsisagstyti sagas ar naudotis stalo įrankiais. Masažuotojai atlikdami specialius masažus padeda suaktyvinti kraujotaką, limfotaką, raumenų susitraukimus.
Kaip paaiškino pašnekovė, reabilitacijos eigą specialistai įprastai skirsto į kelis etapus. Pirmajame – ūmios pradžios – etape reabilitacija, jei tik leidžia sveikatos būklė, pradedama praėjus vos kelioms dienoms po insulto. Reabilitacijos specialistai pacientui padeda judinti galūnes, skatina kalbėti – šis etapas trunka maždaug dvi savaites. Antrasis etapas tęsiasi iki 6 mėnesių. Jo metu specialistai padeda atstatyti visas sutrikusias organizmo funkcijas. Trečioji fazė – vėlyvasis laikotarpis, kurio metu medikų komanda tęsia reabilitaciją, moko pacientą prisitaikyti prie aplinkos, skatina savarankiškumą bei padeda grįžti į visuomenę bei kasdienį gyvenimą.
Skatina dalyvauti artimuosius
Kineziterapeutė pripažįsta: efektyviausia reabilitacija – tuomet, kai pacientas motyvuotas ir pats aktyviai įsitraukia į gydymą. Pavyzdžiui, jei patyręs insultą žmogus negali savarankiškai pajudinti rankos, taikomi vadinamieji ideomotoriniai pratimai. Pacientas nevaldoma galūne mintimis atlieka įsivaizduojamus judesius, o kineziterapeutas arba ergoterapeutas tuo metu atlieka judesį už pacientą, kad judesio modelis užsifiksuotų galvos smegenų žievėje, kol laikui bėgant pacientas pats sugeba jį atlikti savarankiškai.
Ypač svarbu, jog paciento artimieji taip pat dalyvautų gydymo procese. Reabilitacijos specialistai gali išmokyti, kaip padėti atlikti sudarytą pratimų programą, kaip paskatinti artimąjį dirbti savarankiškai, mat motyvacija, psichologinis pasiruošimas ir užsispyrimas reabilitacijoje po insulto itin svarbūs.
„Reabilitacijos komandą sudaro ne tik specialistai, labai svarbi jos dalis – pacientas ir jo artimieji. Tik darniai dirbant kartu įmanoma pasiekti reikšmingų rezultatų, ir pacientas gali grįžti į įprastą gyvenimą bei toliau judėti į priekį“, – tvirtino kineziterapeutė.
Sėkmės istorijos ypač džiugina
Kineziterapeutei L. Ališauskaitei itin įsiminė vienos pacientės atvejis, kuriai po patirto insulto sutriko ne tik moters koordinacija ir motorika, bet ir kalba, ji negalėjo valdyti kairės pusės galūnių, pati pasiversti lovoje. Visa reabilitacijos komanda su paciente dirbo maždaug metus, užsiėmimų metu atliko ne tik specialius pratimus, bet ir nuolat skatino bendrauti – patys kalbino ir palaikė pokalbį. Iš slaugos centro, pasak reabilitacijos vadovės, pacientė galiausiai išvyko savarankiškai vaikščiodama – pasiremdama tik lazdele ir raiškiai dėkodama už įdėtą darbą.
„Žinoma, svarbu suprasti, jog insultas gali būti labai sunkus, ir tokiu atveju reabilitacijos komanda negali žadėti, jog pacientas galės judėti visiškai savarankiškai, bet gali padėti prisitaikyti prie pakitusių gebėjimų, kad žmogus, net ir susidūręs su šia, gyvenimą keičiančia liga, galėtų toliau savarankiškai gyventi ir jaustis visaverčiu visuomenės nariu“, – paaiškino kineziterapeutė.
