Susisiekimo ministerijai pareiškus norą atsisakyti Aukštaitijos siaurojo geležinkelio dalininkės teisių, į tai suskubo sureaguoti Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės. Tačiau Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas nesutinka, kad vadovavimą perėmus tik savivaldybėms, Susisiekimo ministerija nutrauktų geležinkelio finansavimą.
„Taryboje esame priėmę sprendimą, kad ketiname tapti viešosios įstaigos dalininkais. Su Susisiekimo ministerija vyksta preliminarios derybos. Tikiuosi, kad jau šiais metais jais tapsime. Taip pat naujuoju dalininku taps ir Panevėžio rajono savivaldybė. Juk mieste ir rajone turime pusę „siauruko“ infrastruktūros“, – teigė Panevėžio miesto meras.
Be to, Panevėžys turi vieną didžiausių pasaulyje siaurojo geležinkelio depų.
Anot mero, Panevėžį domintų šiaurinė kryptis, link Joniškėlio, Biržų, Linkuvos, kur yra turistinių objektų, tarp jų – Biržų pilis, dvarai, alaus kelio programa.
Pasak R. Račkausko, siaurojo geležinkelio atšaka yra geros būklės, didelių investicijų galbūt ir nereikėtų.
Nori išlaikyti valstybinį finansavimą
Anksčiau Susisiekimo ministerijos atstovai buvo linkę apskritai atsisakyti savo dalies viešojoje įstaigoje „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“. Panevėžio miesto vadovas tvirtina, kad Savivaldybė norėtų, jog nepaisant visko, būtų išlaikytas ir valstybinis finansavimas.
„Derybų metu siekiame, kad būtų išlaikytos dabartinės dotacijos „siaurukui“. Jos kasmet siekia iki 300 tūkst. eurų“, – pasakojo R. Račkauskas.
„Siauruką“ drebina skandalas
Viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ jau daugiau nei metai neturi nuolatinio vadovo, kai iš pareigų pasitraukė ilgametis direktorius Gintaras Kerbedis. Tąkart jis tvirtino, kad nesutapo jo ir Susisiekimo ministerijos požiūriai į įstaigos veiklą.
Pernai rugpjūtį buvo paskelbtas konkursas į įstaigos vadovus. Jį laimėjo Žydrūnas Kvedaras, tačiau konkurso rezultatai buvo apskųsti teismui. Teismas nutarė neleisti Ž. Kvedarui užimti vadovo pozicijos.
Šiuo metu įstaigai vadovauja laikinasis vadovas Vismantas Užalinskas.