Šiaurinis Žemės magnetinis polius, kuris pastaraisiais metais klajojo greičiau nei tikėtasi, šiuo metu kirto nulinį meridianą.
Pastaruosius du dešimtmečius magnetinė šiaurė krypo tolyn nuo savo ankstesnių namų Kanados Arktyje link Sibiro, maždaug 55 kilometrų per metus tempu.
Naujausias Žemės magnetinio lauko modelis, gruodžio 10 d. paskelbtas Nacionalinių aplinkos informavimo centrų ir Britanijos geologijos tarnybos, prognozuoja, kad šis judėjimas tęsis ir toliau, tačiau, tikėtina, lėtesniu tempu, kuris sieks apie 40 km per metus.
Žemės magnetinis laukas yra sukuriamas judančios planetos geležinės išorinės šerdies, kuri sukuria kompleksišką, tačiau daugiausia šiaurės-pietų magnetinį lauką.
Dėl ne iki galo suprantamų, bet su planetos vidaus dinamika susijusių priežasčių, šiuo metu magnetinis laukas išgyvena silpnėjimo periodą, dėl ko ir dreifuoja magnetinė šiaurė.
2019 metų vasarį magnetinės šiaurės koordinatės buvo 86.54 N 170.88 E, Arkties vandenyne, skelbia NCEI.
Naują Pasaulinio magnetinio modelio (angl. World Magnetic Model) versiją mokslininkai paskelbia kas penkerius metus, taigi buvo lauktas ir šis 2020 metų atnaujinimas.
Visgi, 2019 metų vasarį paaiškėjus magnetinės šiaurės judėjimams, jiems teko anksčiau nei planuota paskelbti šio modelio atnaujinimą.
2020 metų modelis aplink magnetinę šiaurę rodo „Juodąją zoną“, kur dėl tikrosios šiaurės artumo nepatikimais tampa įprastiniai kompasai, rašo livescience.com.
Naujieji žemėlapiai taip pat rodo magnetinės šiaurės buvimą į šiaurės rytus nuo nulinio meridiano – ribos, kurią polis kirto 2019 metų rugsėjį, skelbia „Newsweek“. Nulinis arba Grinvičo meridianas yra meridianas, kuris 1884 metais buvo nustatytas kaip oficiali nulio laipsnių, nulio minučių ir nulio sekundžių žyma. Jis kerta Karališkąją observatoriją Grinviče, Anglijoje.
Šiuo metu yra neaišku ar Žemės magnetinis polis juda link apsivertimo – šiaurės ir pietų apsikeitimo, ar galbūt greitai magnetinis laukas vėl sustiprės.
Abu šie atvejai yra pasitaikę Žemės istorijoje be jokių žymesnių padarinių planetos biologijai. Vis dėlto, moderniosios navigacinės sistemos kliaujasi magnetine šiaure ir poliams toliau beklajojant šios sistemos privalės būtų perkalibruotos.
Jau dabar, pavyzdžiui, oro uostams teko pervadinti kai kuriuos savo pakilimo bei nusileidimo takus, kurių vardai rėmėsi kompaso kryptimis.