Šį penktadienį – gruodžio -1 ąja, bus pažymima Pasaulinė AIDS diena. Šių metų šūkis „Mano sveikata, mano teisė“. Pažymint šią dieną daugiau kaip 500 organizacijų, t.y. arti 30 tūkst. asmenų Lietuvoje dalyvauja protmūšyje „AIDS – geriau žinoti“.
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyta 210 naujų ŽIV infekcijos atvejų (174 vyrams ir 36 moterims). Tai 20 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Dominuojantis ŽIV plitimo būdas – švirkščiamųjų narkotikų vartojimas. Šiuo būdu ŽIV užsikrėtė daugiau nei pusė 113 (53,8 proc.) visų šiemet naujai išaiškintų ŽIV užsikrėtusių asmenų. Dar 63 (30 proc.) asmenys ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 49 (23,3 proc.) – heteroseksualių ir 14 (6,7 proc.) – homoseksualių. Penktadalio (33) asmenų galimas užsikrėtimo būdas nenustatytas. Šiemet diagnozuotas vienas ŽIV perdavimo atvejis iš motinos vaikui.
Daugiausiai šiemet naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje (121), Klaipėdos – 20, Šiaulių – 16, Kauno – 13, Marijampolės – 8, Utenos – 8, Telšių – 5, Alytaus – 5, Panevėžio – 5, Tauragės – 2 ir šešiems užsieniečiams.
Iš viso iki lapkričio 1 d. Lietuvoje užregistruoti 2959 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių dauguma (2356 atvejai) – vyrai, 603 moterys. Vyrų beveik keturis kartus daugiau nei moterų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikams kelia nerimą ŽIV plitimas laisvės atėmimo įstaigose. ULAC duomenimis, per pastaruosius dvejus metus (2016-2017) daugėjo naujų ŽIV infekcijos atvejų, kurie nustatyti Kalėjimo departamento prie LR teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose. Iš viso Kalėjimų departamentui (KD) pavaldžiose įstaigose buvo diagnozuota 2015 m. – 23 nauji ŽIV infekcijos atvejai, 2016 m. – 70, per 2017 metų 10 mėnesių – 83. Daugiausiai šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta Alytaus pataisos namuose – 50, iš kurių 7 asmenims išaiškintas ŽIV antigenas, kas nurodo, kad nuteistasis galėjo užsikrėsti mėnesio laikotarpyje.
„Tai, kad ŽIV infekcija pastaruosius pora metų vėl sparčiau pradėjo plisti tarp narkotikus vartojančių asmenų, rodo, jog narkomanijos prevencijos intervencijos šalyje yra nepakankamos“, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas. Pasak prof.dr. S.Čaplinsko, ŽIV infekcija, kaip lakmuso popierėlis, kuris parodo rizikos vietas, kur svarbu sustiprinti prevencines pajėgas.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2016 m. ES/EEE šalyse didžiausias sergamumas ŽIV infekcija užfiksuotas Latvijoje, Estijoje ir Maltoje, mažiausias – Slovakijoje ir Vengrijoje.