Likus savaitei iki Velykų, švenčiamas Verbų sekmadienis. Krikščioniškasis pasaulis šią dieną mini Kristaus atėjimą į Jeruzalę.
Daugelyje pasaulio šalių Verbų sekmadienis vadinamas Palmių sekmadieniu. Pavyzdžiui, Italijoje, prisimenant biblinius laikus, į bažnyčią tikintieji nešasi būtent palmės šakeles.
Kitos katalikiškos valstybės, Lenkijos daugelyje regionų – panašiai kaip Lietuvoje: rišamos žaliuoti pradedančios medžių šakelės, sprogstantys karklai, kadagiai. Kai kur, kaip ir Vilniaus krašte, pinamos spalvingos verbos iš džiovintų augalų.
Nuo seno tikėta, kad pašventintą verbą reikia laikyti pagarbiai, nes ji saugo: žmones – nuo ligų, namus – nuo žaibo ir kitų negandų.
Verbų sekmadieniu prasideda Didžioji savaitė. Ji mini Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą. Svarbiausios jos dienos – Didysis ketvirtadienis, Didysis penktadienis, Didysis šeštadienis ir sekmadienis – Velykos.
Didysis ketvirtadienis – tai Eucharistijos, arba šv. Mišių įkūrimo, diena. Ketvirtadienį Kristus su savo mokiniais švenčia paskutinę vakarienę. Kviečia: dalykitės duona – tai yra mano kūnas, gerkite vyno – tai yra mano kraujas – įsteigia švenčiausiuosius Sakramentus.
Didįjį penktadienį minima Jėzaus mirtis ant kryžiaus. Tą dieną jis buvo nuimtas nuo kryžiaus ir palaidotas.
Didysis šeštadienis – Kristaus prisikėlimo iš mirusiųjų diena. Nusileidus saulei, pradedamas švęsti Velyknaktis. Didžiojo šeštadienio nakties vigilija – tai nakties pamaldos iš šeštadienio į sekmadienį.
Kristaus prisikėlimo šventė – Velykos bus švenčiamos kitą sekmadienį ir pirmadienį – balandžio 1 ir 2 dienomis.