Asteroidas 2001 FO32 yra viena didžiausių kosminių uolienų. Ji buvo atrasta prieš 20 metų ir kartas nuo karto priartėdavo prie mūsų planetos.
Šį sekmadienį, kovo 21 d., tai nutiks dar kartą, kuomet šis asteroidas pro Žemę praskries saugiu, 2 milijonų kilometrų nuotoliu. Tai bus didžiausio asteroido praskriejimas 2021 metais.
Skaičiuojama, kad 2001 FO32 dydis siekia tarp 440 ir 680 metrų. Vyksiantis praskriejimas bus pats artimiausias šio objekto skrydis pro mūsų planetą, taigi mokslininkai jau rengiasi surinkti daugiau informacijos apie šią uolieną, vos tik ji atsidurs arti mūsų.
„Mes labai tiksliai žinome orbitinį 2001 FO32 kelią aplink Saulę, nes jis buvo atrastas prieš 20 metų ir nuo to laiko buvo nuolatos sekamas,“ – pranešime sakė Paul Chodas, Netoli Žemės esančių objektų studijų centro (angl. Center for Near-Earth Object Studies, CNEOS) direktorius. „Nėra jokios tikimybės, kad asteroidas priartės prie Žemės arčiau“.
Bus vykdomi du pagrindiniai tyrimai, kurių tikslas pagilinti supratimą apie šį 2001 FO32 asteroidą. Radaro stebėjimai leis geriau suprasti asteroido formą ir dydį.
Šią užduotį atliks „Deep Space Network“, kurio radijo imtuvai yra įrengti Kalifornijoje, Ispanijoje ir Australijoje.
Tikimasi, kad tai patikslins jo matmenis, nustatys sukimosi greitį, o galbūt net išryškins kai kurias paviršiaus ypatybes ar nedidelius jo palydovus.
„20 metų trunkantys stebėjimai atskleidė, kad apie 15% arti Žemės skriejančių asteroidų, dydžiu prilyginami 2001 FO32, turi nedidelius mėnulius,“ – sakė Lance Benner, Pagrindinis mokslininkas Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje, JPL. „Šiuo metu apie šį objektą žinoma nedaug, taigi toks artimas susidūrimas suteikia išskirtinę galimybę surinkti daug informacijos apie šį asteroidą“.
Antrasis tyrimas naudosis NASA „Infrared Telescope Facility“ (IRTF), kuris tirs asteroido infraraudonųjų spindulių savybes. Iš Saulės sklindanti šviesa, šio mažojo dangaus kūno yra dalinai absorbuojama ir dalinai atspindima. Tiriant šią atspindimą šviesą mokslininkai gali apskaičiuoti iš ko yra sudarytas asteroidas.
„Mes bandome vykdyti geologiją teleskopo pagalba,“ – aiškino Vishnu Reddy, Arizonos universiteto Mėnulio ir planetinės laboratorijos docentas, Tusone. „Mes panaudosime IRTF, kad gautume infraraudonųjų spindulių spektrą, jog taip išvystume cheminę sandarą. Mums gavus šią informaciją, galime atlikti palyginimus su Žemėje esančiais meteoritais ir taip išsiaiškinti iš kokių mineralų yra sudarytas 2001 FO32“.
Asteroidas yra pernelyg blausus, kad būtų matomas plika akimi, tačiau turint nedidelį teleskopą, gali pavykti jį pagauti, ypač jei netyčia esate Pietiniame planetos pusrutulyje. Kitas artimas 2001 FO32 praskriejimas pro mūsų planetą numatytas 2052 metais, kuomet jis bus šiek tiek tolėliau nei šį savaitgalį vyksiančio priartėjimo metu.
Nors arti Žemės esantys objektai yra grėsmė, tačiau iki šiol jau buvo atrasta daugiau nei 95 procentai visų, didesnių nei 2001 FO32 objektų ir nė vienas iš jų per artimiausią šimtmetį nekels pavojaus Žemei.