Artimo žmogaus netektis – skaudi, tačiau neišvengiama. Kartais mirtis nebūtinai reiškia, kad žmogaus žemiškasis gyvenimas jau baigėsi – jį gali pratęsti organų donorystė. Sesuo Viktorija Voidogaitė – edukologė, katalikiško vaikų darželio „Mažutėliams“ bendrasteigėja ir vadovė – sako, kad organų donorystė yra puiki proga gerumu dalintis su kitais ir po mirties.
Vienas organų donoras potencialiai gali suteikti viltį pasveikti arba pagerinti sveikatą net septyniems žmonėms. Inksto laukiantiems žmonėms organo transplantacija reiškia galimybę išsilaisvinti iš nuolatinių gydymo procedūrų, ragenų transplantacija suteikia galimybę vėl matyti pasaulį, o kitiems – tai vienintelė viltis gyventi.
Sesuo Viktorija sako, kad jai organų donorystė – proga tęstis gerumui už savo pačios gyvenimo ir laiko ribų:
„Pasirašydama prašymą Donoro kortelei gauti galiu priimti sprendimą nešantį gyvybę, gyvenimą kitiems. Jeigu atsitiktų taip, kad mano dalys galėtų padėti kitiems, nes mano gyvenimas jau pasibaigė, man tai yra puiki proga ir viltis. Šis sprendimas paliečia ne tik mano pačios, bet ir kitų gyvenimus“.
Pasak Bažnyčios mokymo, meilė artimui yra pirmasis ir svarbiausias Dievo įsakymas.
„Laisvas sutikimas paaukoti savo organus yra geras darbas ir yra konkrečios meilės įrodymas artimam žmogui. Šiuo požiūriu daryti sąsają su Kristumi, kuris mirė, kad būtų išgelbėti kiti. Jeigu patys galime po mirties išgelbėti kito gyvybę, tai yra tikrų tikriausia meilės artimui išraiška“, – sako sesuo Viktorija.
Ragina pasikalbėti su artimaisiais
Sesuo sako, kad teko girdėti, jog praradus mylimą žmogų artimiesiems priimti sprendimą dėl organų donorystės gali būti virš jų pačių jėgų dėl patiriamo skausmo ir šoko, tačiau šį momentą galėtų palengvinti vos vienas pokalbis:
„Artimiesiems būna labai sunku nuspręsti. Jeigu artimieji žino, kokia buvo mirusiojo valia organų donorystės klausimu, tą sprendimą jiems priimti yra žymiai lengviau. Manau, kad labai svarbu šeimoje ar bendruomenėje pasikalbėti apie savo pasirinkimą ir informuoti kitus.
Kai yra žinoma, kas kitam žmogui buvo svarbu, kokie buvo jo prioritetai, tai išlaisvina artimuosius, nes sprendimas tampa aiškus, tereikia jį ištarti. Apie mirtį ir apie donorystę labai svarbu pasikalbėti su savo artimaisiais ir leisti meilei karaliauti“, – sako sesuo Viktorija.
Pati sesuo Viktorija dėl organų donorystės buvo apsisprendusi jau seniai – ji norėtų, kad, susiklosčius donorystei palankioms mirties aplinkybėms, jos organai būtų padovanoti kitiems ir pratęstų sunkiai sergančiųjų gyvenimą.
„Norėčiau, kad mano organai po mirties būtų padovanoti. Apsisprendžiau jau seniai, tačiau vis nerasdavau laiko prašymui užpildyti. Pasirodo, kad pildant internetu, procesas trunka vos kelias akimirkas. Jeigu galite tai padaryti dabar, neatidėliokite. Jeigu tai nesikerta su Jūsų įsitikinimais, užpildykite prašymą dar šiandien ir pasikalbėkite apie tai su savo artimaisiais“, – skatina sesuo.
Savo stebuklo laukia šimtai
Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių transplantacijų laukia 332 žmonės*: 72 laukia inksto, 35 širdies, 9 plaučių, 5 širdies-plaučių komplekso, 56 kepenų, 155 ragenų transplantacijos. Iš jų – 3 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.
„Aš meldžiuosi už visus vaikus, už visus žmones, kurie laukia donorinio organo. Tikiu, kad jų troškimas gyventi yra labai stiprus. Linkiu išlaikyti viltį gyvą ir nepasiduoti neigiamoms emocijoms. Kol viltis gyva, viskas yra įmanoma“, – sako sesuo Viktorija.
