Senas, surūdijęs ir nefunkcionalus – toks dar iki šių metų gegužės Donato Kriuko tėvų sode stovėjo sovietmetį menantis šiltnamis. Veiklus technologijų mokytojas jau kurį laiką svarstė, ką su juo nuveikti, tad prie pokyčių idėjos pamažu pratino ir aplinkinius.
„Jau kurį laiką buvau į jį nusitaikęs, vis užsimindavau tėvams, žmonai. Užaugus obelims šiltnamis atsidūrė pavėsyje, tad čia ką nors auginti jau buvo netikslinga. O ir perkelti jį kažkur atrodė per sudėtinga. Pats statybose mažai nusimanau, o čia visa konstrukcija jau yra, teliko pasitelkti fantaziją ir imtis darbo“, – pasakoja Donatas.
Puoselėjama tvarumo idėja
Trims mėnesiams šiltnamis tapo šeimą vienijančiu projektu, tad bene kiekvienas savaitgalis buvo leidžiamas netoli Piniavos esančiuose Šeškuose, sodų bendrijoje. Pirmuosius stiklus išėmęs gegužę, padedamas tėvų, Donatas pavėsinę įrengė liepos pabaigoje.
Jo patirtis, įgyta vienoje Vilniaus gimnazijų mokant gaminių dizaino, pasitarnavo ir įgyvendinant šį projektą. Detalaus brėžinio jis neturėjo, tik preliminarų, medžiagų kiekiui paskaičiuoti.
„Jei būčiau žinojęs, kiek daug laiko užtruks šveisti metalą, gal ir būčiau atsisakęs idėjos įgyvendinimo“, – juokiasi pašnekovas.

Iš senojo šiltnamio liko metalinė konstrukcija bei keli sudužti nespėję stiklai. Kai kurios detalės buvo išmontuotos ir įtvirtintos kitose pavėsinės vietose, stiklai tapo stoglangiais. Metalinė konstrukcija buvo nušveista ir perdažyta rūdims atspariais dažais. Medinės pavėsinės dalys – iš maumedžio, prisuktos nerūdijančio plieno medvaržčiais. Pašnekovas apgailestauja, kad kūrybiniame procese teko prisitaikyti prie medžiagų pasiūlos, mat ne visos jos atitiko lūkesčius.
„Medžiagų kokybė gera, tačiau kai kur norėjosi kitokių atspalvių, kitų variacijų. Manau, kad medinė dalis dar natūraliai keis savo spalvą dėl atmosferos poveikio, nors yra aliejuota. Mediena šiek tiek papilkės, bet bus galimybė ją dar padažyti ar padengti lako sluoksniu. Manau, kad šis šiltnamis-pavėsinė dar bent dešimt metų išlaikys savo formą. Aš bent taip tikiuosi“, – šypteli kūrėjas.

Poreikis diktavo sprendimus
Anot pavėsinės autoriaus, internete rasti kūrybinių įkvėpimų buvo sudėtinga, mat stikliniai šiltnamiai dažniausiai ir lieka stikliniais, koreguojant tik jų interjerą.
„Norėjau jį perkonstruoti. Pirminė mintis buvo įrengti pavėsinę nuo saulės, tačiau proceso metu, pasitarus su tėvais, nusprendėme dalį jos pritaikyti ir apsaugai nuo vėjo. Dabar ji labiau tinka lietuviškam klimatui“, – pasakoja Donatas.
Pavėsinė, kaip ir tikėtasi, tapo vieta, kurioje atvykus į sodą malonu gurkšnoti arbatą neinant į namelio vidų. Supančiai aplinkai atviri sprendimai suteikia galimybę stebėti besikeičiančius metų laikus, gamtos pokyčius.
Vyras atvirauja, kad nespėjo atsidžiaugti kūriniu, tad jo trūkumų dar neįžvelgė, ir priduria, kad kūrybinis procesas – nesibaigęs: dirbtinės vejos dangą pakeis grindinys, ant pakylos turėtų būti minkšti baldai maloniam pasisėdėjimui, jaukią aplinką kurs lepučių girliandos.
„Tai tik kūrybinis karkasas, ant kurio idėjos dar gali augti, kerotis ir raizgytis. Nė pats dar gerai nežinau, kas iš šiltnamio-pavėsinės bus, bet kol kas rezultatai labai džiugina“, – sako Donatas.
