Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis pirmą kartą sutiko pasidalinti savo asmeniniais prisiminimais apie 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius.
„Tuo metu buvau studentas, ir kaip ir daugelis to meto jaunimo, buvau aktyviai įsitraukęs į visuomeninę veiklą, dalyvaudavau mitinguose, vykau prie Sporto rūmų per Steigiamąjį Sąjūdžio suvažiavimą. Buvau prie Seimo ir sausio 8-ąją, kai jedinstvininkai bandė šturmuoti parlamentą. Todėl išgirdę kvietimą sausio 12 d. atvykti ginti Seimo rūmų su vaikystės draugu net nesuabejojome ir savivaldybės suorganizuotu autobusu iš Marijampolės atvykome į Vilnių. Iš pradžių atvažiavome prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato, vėliau pėsčiomis atėjome iki Seimo, kur ir likome budėti per naktį“, – 1991-ųjų sausio įvykių prisiminimais dalijasi Saulius Skvernelis.
Kaip pasakoja Seimo Pirmininkas, viena iš sunkiausių akimirkų budint prie Seimo rūmų tą naktį buvo kunigo R. Grigo palaiminimas visiems aikštėje susirinkusiems žmonėms ir prašymas, kad išsiskirstytų moterys ir vaikai.
„Mažai kas turbūt paliko tą aikštę, nors ir suvokėme, kad tai gali būti paskutinė mūsų gyvenimo naktis. Tada supratome, kad šturmas yra neišvengiamas“, – pasakoja S. Skvernelis.
Pasak S. Skvernelio, lemtingi sausio įvykiai jam, kaip ir daugeliui kitų, padėjo sugriauti iliuziją, kad iš to tautų kalėjimo galima išeiti civilizuotai, be daugybės aukų. Taip pat priduria Seimo Pirmininkas, kad asmeniškai išgyventi įvykiai vėliau turėjo didelės įtakos jam renkantis profesinį kelią ir norą tarnauti valstybei.
