Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo koreguoti procedūras dėl nepaprastosios padėties skelbimo.
Pagal Seimo statuto pataisas, Seimo nutarimo projektą dėl mobilizacijos, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo galėtų rengti Vyriausybė.
Dabartinė statuto versija numato, kad tokį nutarimo projektą rengia ir teikia Seimo pirmininkas, tačiau projektus dėl nepaprastosios padėties iki šiol rengė Vyriausybė, tik formaliai registravo parlamento vadovė.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, „susiklosčiusi faktinė situacija visiškai pateisinama tuo aspektu, kad Seimo pirmininkas paprastai nedisponuoja ir pagal savo kompetenciją ir vykdomas funkcijas negali disponuoti visa informacija, reikalinga tinkamam tokių Seimo nutarimų projektų parengimui“.
Kadangi tokia informacija visa apimtimi disponuoja Vyriausybė, kuri ir parengia atitinkamus projektus, reikia ištaisyti ir neatitikimą Seimo statute, aiškinamajame rašte argumentuoja Seimo pirmininkė.
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje nepaprastoji padėtis buvo įvesta lapkričio viduryje, pasienio ruože su Baltarusija, dėl neteisėtų migrantų antplūdžio.
Vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą prezidentas Gitanas Nausėda įvedė nepaprastąją padėtį visoje Lietuvoje, kaip numato įstatymas, Seimas patvirtino šį sprendimą.
Nepaprastoji padėtis šalyje galioja iki balandžio 20-osios imtinai.
