Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir Maskvos pastangos didinti įtaką regione ir jį išbalansuoti atskleidė Europos Sąjungos plėtros ryšį tarp Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalių. Šio ryšio tęstinumui ir tvarumui užtikrinti padėtų suderinti veiksmai ir geresnis Vakarų Balkanų, Ukrainos ir Moldovos bendradarbiavimas. Apie tai parlamento vadovė kalbėjo Vakarų Balkanų šalių integracijai į Europos Sąjungą skirtoje konferencijoje, kuri šiandien vyksta Seime.
„Dar prieš karą Lietuva ne kartą pabrėžė, kad į plėtrą reikia žiūrėti kaip į papildantį, o ne konkuruojantį procesą. Nes juk ir naują postūmį Albanijai ir Šiaurės Makedonijai stoti į ES suteikė ne kas kitas, kaip dėl Europos Sąjungos atsako į Rusijos agresiją susiformavusi politinė valia suteikti ES kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Vis dėlto atsakomybė, įsitikinusi Seimo Pirmininkė, gula ne tik ant ES, bet ir pačių regiono šalių pečių. Kitaip silpnybės, atidėliojamos reformos, vidaus ir tarpusavio nesutarimai bus panaudoti prieš jas.
„Labai svarbu, kad Vakarų Balkanų šalys užtikrintų gerus kaimyninius santykius ir regioninį bendradarbiavimą, o spręsdamos tarpusavio nesutarimus įsitrauktų į konstruktyvų dialogą ir vengtų vienašališkų veiksmų. Narystės ES siekiančios šalys turi laikytis bendros Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos, kurios lakmuso popierėlis šiandien yra valstybių pozicija dėl sankcijų Rusijai ir paramos Ukrainai“, – konferencijos dalyviams kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė pridūrė, kad dar iki karo Lietuva nuosekliai pasisakė už ES plėtrą Vakarų Balkanuose ir toliau sieks, kad ji nestrigtų, nes tai – ne tik šių šalių ateities, bet ir Europos Sąjungos patikimumo klausimas.
„Šis karas nukreiptas ne tik prieš Ukrainą, bet ir visą ES bei demokratinį pasaulį. Kremliaus režimas veikia ne vienas. Beveik neabejotina, kad didžiosios autoritarinės galios konsoliduos pastangas ir mes iššūkį taisyklėmis grindžiamai pasaulio tvarkai ir Vakarų saugumui. Drauge turime ieškoti atsparumo dabartinėms ir būsimoms krizėms receptų, mažinti priklausomybę nuo priešiškų, nestabilių režimų, kad nebūtų per vėlu“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
