Lietuva Vilniaus viršūnių susitikime tikėjosi aiškesnės žinios dėl Ukrainos narystės NATO ir dėl to kovojo iki pat pabaigos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Dėl Ukrainos, akivaizdu, kad tikėjomės aiškesnės žinios, ir konkretesnio įsipareigojimo, dėl to Lietuva tikrai dėjo didžiules pastangas, ir kovojom iki pat pabaigos, įvairiais lygiais“, – trečiadienį BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi, kaip pažymėjo parlamento vadovė, prieš pusmetį ar metus pasiekti rezultatai, tarp jų ir komunikato tekste įvardytas pakvietimas Ukrainai, būtų vertinti kaip „pakankamai geri“.
Kalbėdama apie Lietuvos siekius V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad didžioji dalis išsikeltų tikslų pasiekti.
„(…) čia reikia paminėti ir regioninius planus, ir oro gynybą, ir didesnį dėmesį Baltarusijai, iš Švedijos klausimo sprendimo lūžį, kuris, matyt, netrukus leis Švedijai tapti pilnaverte nare. Gerų sprendimų šiame summite pakankamai daug“, – sakė Seimo pirmininkė.
Ji taip pat ragino, užuot nusivylus, esamą rezultatą vertinti kaip etapą ir „dvigubai didesnes pastangas dėti tam, kad Ukrainai parama būtų nuolatinė, nepertraukiama“.
Antradienį NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.
Kartu nuspręsta atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
Vilniuje taip pat patvirtinti regioniniai gynybos planai, sutarta dėl Švedijos narystės Aljanse ratifikavimo Turkijoje, nutarta, kad valstybės gynybai skirs ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
