Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad alternatyvos draudimo sutarčių apmokestinimui galėtų būti aptartos valdančiųjų koalicijoje. Ji pabrėžė, kad toliau aptarinėti draudikams siūlomą mokestį – neverta.
„Manau, kad galime aptarti šį klausimą koalicijos formate, bet ne viešai“, – paklausta, kaip vertina finansų ministrės Gintarė Skaistės teiginį, kad politinės grupės, nepritariančios draudimo sutarčių apmokestinimui, turėtų siūlyti alternatyvas, teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Reikia ieškoti kitų šaltinių. Apie draudėjų apmokestinimą kalbėti šiame etape yra neverta“, – tvirtino ji.
Seimo pirmininkė užsiminė, kad konservatoriai žinojo apie Liberalų sąjūdžio nenorą pritarti draudimo sutarčių apmokestinimui dar pavasarį, tad ją stebina sprendimas toliau siūlyti šią priemonę.
„Bet mūsų nuomonę dėl draudimo sutarčių apmokestinimo kolegos konservatoriai tikrai žino. Tai nustebino, kad su tuo pasiūlymu išėjo, žinodami, kad balsų koalicijoje nėra“, – sakė ji.
ELTA primena, kad Finansų ministerijos siūlomą 10 proc. Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, teikiantys paslaugą šalyje.
Kaip rašo Finansų ministerija, šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta piniginių prievolių, mokamų nuo draudimo įmokų.
Pasak ministerijos, panašus mokestis draudimo sutartims taikomas 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje.
Kaip skelbiama, šio mokesčio dydis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 1 proc. iki 24 proc.
Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.
Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.
