Seimo pavasario sesijos metu ketinama grįžti prie viešo seksualinių nusikaltėlių registro iniciatyvos. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Lauryno Šedvydžio teigimu, įteisinus šį kovai su seksualiniais nusikaltėliais skirtą įrankį, būtų galima pradėti diskutuoti apie galimybę atsisakyti prievolės tikrinti dirbančiųjų su vaikais teistumą, naudojant QR kodus.
Šios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) narės Rimantės Šalaševičiūtės parengtos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti viešai prieinamą seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų registrą, praėjusios kadencijos Seime sulaukė pritarimo po pateikimo.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas L. Šedvydis pabrėžia, kad toks viešai prieinamas registras yra reikalingas. Todėl parlamentaras tikina sieksiantis, kad Seimas šių pataisų svarstymą tęstų jau pavasario sesijos metu.
„Mano jausmas yra, kad seksualinių nusikaltėlių registrui mes šiame Seime palaikymą turėsime“, – Eltai teigė socialdemokratas.
„Tai aš stengsiuosi, kad mes kuo greičiau šį projektą turėtume pavasario sesijoje“, – akcentavo jis.
Politikas teigia, kad šalyje įteisinus seksualinių nusikaltėlių registrą būtų galima pradėti diskutuoti ir apie galimybę atsisakyti šiuo metu galiojančios QR kodų tvarkos.
„QR kodai iš esmės yra ydingas dalykas, nes realiai remiamasi kaltumo prezumpcija. Aš sakyčiau, kad galbūt reikia atvirkščiai daryt – (…) pasitelkus tą Rimantės Šalaševičiūtės pradėtą projektą jį priimti ir tada reformuoti tą sistemą, kad seksualinius nusikaltėlius galėtų tiesiog patikrinti viešai“, – pabrėžė L. Šedvydis.
„Nes reikia baigti tą nesąmonę, kad nekalti žmonės yra priverčiami imti kažkokius QR kodus“, – pridūrė jis.
R. Šalaševičiūtės parengtomis pataisomis siūloma Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, registrą sudaryti iš dviejų atskirų duomenų bazių.
Duomenis iš riboto naudojimo duomenų bazės galėtų gauti teismai, teisėsaugos institucijos. Tuo metu viešoje duomenų bazėje, kuri būtų atverta visuomenei, būtų informacija apie priimtus nuosprendžius, nuteistiesiems paskirtas bausmes ir jų atlikimo vietą, jeigu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Viešoje duomenų bazėje taip pat būtų nuteistojo asmens nuotrauka, jo pavardė, vardas, nuolatinė ar laikinoji gyvenamoji vieta.
Projektų siūloma, kad seksualinių nusikaltėlių duomenys, atsižvelgiant į tokių veikų pavojingumą ir itin sunkias patirtas vaikų traumas, būtų tvarkomi 20 metų, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra išnykęs teistumas. Įstatymu nustatoma galimybė šį terminą sutrumpinti, jei asmuo dėl to kreipiasi į teismą.
Šiuo įstatymo projektu reglamentuojamas ir seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymas bei nuolatinis jo atnaujinimas.
Tiesa, ši iniciatyva anksčiau yra susilauksi Seimo teisininkų kritikos dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
ELTA primena, kad praėjusią kadenciją Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis įpareigojo asmenis, ketinančius užsiimti veikla, susijusia su vaikais, turėti išduotą teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą).
Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą gresia nuo 300 iki 500 eurų, o už pakartotinį – nuo 500 iki 1 tūkst. eurų bauda. Didesnė bauda grės tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinai – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.
Darbdaviai teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą pirmą kartą turės patikrinti ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d.
