Sukako metai, kai Seime dirba šalies išrinktieji. Per tuos metus įvyko ne tik reformos, bet ir skandalai, ir iššūkiai.
Naujienų portalas JP nusprendė pasidomėti, kokius darbus nuveikė Panevėžyje vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai nepartiniai Bronislovas Matelis, Povilas Urbšys ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Guoda Burokienė.
Apie savo darbus politikai pasakojo patys, o apie parlamentarų veiklą Seime savo nuomonę pareiškė ir vietos politikai: Panevėžio rajono savivaldybės Tarybos narys liberalsąjūdietis Jonas Katinas ir miesto Tarybos narys „valstietis“ Juozas Bečelis bei buvę Seimo nariai „darbietis“ Petras Narkevičius ir socdemas Domas Petrulis.
Jie ne tik kritikavo Seimo narius, bet ir davė jiems patarimų.
Dirba, kas priklauso
Seimo narė „valstietė“ G. Burokienė:
„Girtis nemėgstu, nors projektų pateikiau ne vieną. Nemažai dirbu mažinant migraciją. Labai džiaugiuosi, kad pavyko Švietimo ir mokslo ministerijoje įdiegt „vieno langelio“ paslaugą. Ji patogi grįžtantiems ir norintiems studijuoti Lietuvoje bei kitiems iš migracijos sugrįžusiems tautiečiams. Šį bei tą nuveikiau rengiant Savivaldos įstatymą. Ruošiamas Vietos bendruomenių pagrindų įstatymas. Kita vertus, tik metai praėjo ir reikėjo pradžioje adaptuotis, kad galėčiau tinkamai atlikti pareigas. Tiesiog dirbu tai, kas man priklauso daryti. Dažnai į mane su prašymais kreipiasi gyventojai.
Taip pat bendradarbiauju su Savivaldybės administracija, taryba. Domiuosi, kaip ir kada pasieks kompensacijos ūkininkus nukentėjusius nuo liūčių. Juk Panevėžio rajono ūkininkai užaugina 6 proc. visų kultūrų ir, jeigu ne stichinė situacija, šiųmetis derlius būtų puikus.“
Pasigenda bendravimo
Seimo narys B. Matelis:
„Vienas iš tokių rimtesnių darbų – dalyvavau grupėje, kuri kūrė visai naują Pranešėjų apsaugos įstatymą. Prie šio įstatymo dirbome nuo vasario iki liepos mėnesio. Įstatymą gerai įvertino ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos. Jis atiduotas Seimui ir po pateikimo – priimtas nagrinėti. Tikiuosi, kad per lapkričio mėnesį įstatymas bus priimtas ir įsigalios. Įstatymo principas – asmuo, pranešęs apie nusikaltimą, korupcijos apraišką gauna visapusę pagalbą ir apsaugą.
Bendrauju su panevėžiečiais, su bendruomenėmis. Didžiuojuosi, kad pavyko padėti Rožyno gyventojui, kuriam negalėjo padėti praeitos kadencijos Seimo nariai. Deja, dar neteko susitikti su miesto Savivaldybės vadovais. Nesu labai įžeidus dėl to, bet norėtųsi, kad projektai, susiję su Panevėžio centrinės dalies pertvarkomis, būtų pateikti susipažinimui Seimo nariams. Dabar gi, tenka pačiam vartyti Savivaldybės tinklalapį ir ieškoti paveikslėlių. Manau, kad bendravimo su miesto vadžia trūksta. Pavyzdžiui, bandė su miesto valdžia susitikti Seimo narė Rasa Juknevičienė. Tačiau miesto meras neranda laiko priimti Seimo opozicijos atstovės ir TS-LKD Panevėžio skyriaus pirmininkės. Gali nepatikti, kai kurie politikai, bet, jei esi pats politikas, turi bendrauti. Kituose miestuose tokio bendravimo, kad merai bijotų bendrauti su opozicinių partijų atstovais, nesu matęs. Reikia santykius sušvelninti, kad nebūtų tokios priešpriešos.“
Sprendė ir Panevėžio problemas
Seimo narys P. Urbšys:
„Prisidėjau, kad daugiau skaidrumo atsirastų valstybinių įmonių valdyme. Valstybinių įmonių įvaizdis išaugo skaidrumo prasme ir netolerancija korupcijai. Tačiau yra kitas dalykas, ar valdžia pasidarė jautresnė socialiai pažeidžiamiems žmonėms? Manau, kad taip. Juk skiriama daugiau nei pusė milijardo eurų socialinei atskirčiai mažinti. Tačiau priimant Darbo kodeksą, nueita ne tuo keliu. Tariantis su Trišale taryba dėl lengvatų, susijusiu su darbuotojais, susidarė įspūdis, kad pataikaujama darbdaviams ir akivaizdu – sustiprintos profsąjungų galios. Prieskonis liko nekoks. Mano galva, reikėjo priimti siūlomas prezidentės pataisas.
Sprendžiau, kiek galėjau, problemas, susijusias su Panevėžiu. Finansavimas, kuris buvo skirtas Panevėžiui – buvo gautas, bet tai lėmė bendros Seimo narių pastangos. Tai lėšos kelių tvarkymui, mokyklų renovacija.
Gyventojai į mane kreipiasi įvairiausiais klausimais: dalis jų neranda teisybės teismuose, kai nesusikalba su valstybinėmis institucijomis, sprendžiu žemės klausimus. Norėtųsi, kad žmonių problemos, būtų greičiau sprendžiamos vietoje. Tačiau, matyt, kartais darbo rutina nepriartina žmonių prie valdžios.“
Rinkėjai tikisi atsako
Panevėžio miesto Tarybos narys „valstietis“ J. Bečelis:
„Aktyviausiai, nes matau sąsajas su Panevėžio kolegija, dirba P. Urbšys. Bet ir B. Matelis jam nenusileidžia – jis daugiau su bendruomenėmis dirba. Šiek tiek kukliau – G. Burokienė, nes daugiau rajonas rūpi. Reikalauti, kad Seimo narys pinigų miestui duotų – absurdiška. Piniginiai klausimai sprendžiami kitaip. Mano nuomone, Seimo nariai turėtų būti aktyvesni ir dalyvauti visuomeninių asocijuotų struktūrų darbe. Tai būtų Prekybos, pramonės ir amatų rūmų institucija bei glaudžiau bendrautų su savivaldos institucija. Kita vertus, didžiausius įsipareigojimus miestui ir rajonui turi vienmandatininkai. Rinkėjai tikisi atsako. Vietos rinkėjams rūpi, kad atsirastų lėšų miestui gražinti, kad tie pinigai būtų įsisavinti. Dar svarbu, kaip Seimo nariai domisi minimaliais atlyginimais, asmenine žmonių gerove – socialinėmis problemomis. Be to, jiems turėtų rūpėti, kad skirstant Lietuvą į regionus, Panevėžys išlaikytų regiono centro vardą.“
Išmokti dirbti kartu
Panevėžio rajono tarybos narys J. Katinas:
„Pergyvenu ne tik dėl rajono, bet ir dėl miesto – Aukštaitijos sostinės, viso Panevėžio regiono. Būsim stiprūs ir galingi tik tada, kai susivienysime bendram tikslui – stiprinti Panevėžio regioną.
Seimo nariai – vienmandatininkai ir daugiamandatininkai – išrinkti Panevėžio regione – turėtų būti aktyvesni ir daugiau veiklos skirtų savo regionui, daugiau sveiko lobizmo. Seimo narys amžinai kartojantis, kad yra sąžiningas visiems Lietuvos įstatymams – puiku, bet to Panevėžio regionui ir tuo pačiu Aukštaitijos sostinei per mažai.
Norisi, kad jie dirbtų taip, kad Panevėžio regionas nebūtų paskutinėje vietoje. Seimo nariai privalo savo veiksmus koordinuoti su regiono merų taryba, kad galėtų kartu bendradarbiauti ir dirbti regiono labui. Nenukris juk Seimo nariams antpečiai, be to, antpečiai nenukris ir merams, jei suras kelius vieni pas kitus.
Seimo nariai turėtų ne konkuruoti tarpusavyje, bet dirbti kartu, kad regionas gautų tinkamą paramą visomis prasmėmis. Ir nesvarbu, kaip Seimo narys buvo išrinktas į parlamentą, jam turėtų rūpėti savas regionas. Jeigu man reikėtų įvertinti 10 balų sistemoje Seimo narius, geriausiai įvertinčiau pasvalietį Antaną Matulą, Povilo Urbšio darbus – 5 balais, o kitiems – dvejetus rašyčiau. Dėl bendro gero rezultato Panevėžio regione turi vykti bendravimas tarp merų ir Seimo narių bei savivaldybių tarybų narių. Be to, norėčiau, kad Seimo nariai bent kartą ketvirtyje sudalyvauti Tarybos posėdžiuose, ypatingai kai svarstomi strateginiai klausimai.“
Pradėti dirbti Panevėžiui
Buvęs Seimo narys P. Narkevičius:
„Pirmiausiai norėčiau kalbėti apie tai, kas skauda – Panevėžys bus braukiamas iš 5 regionų sąrašo ir taps Šiaulių regiono dalimi. Pamenu, kad kadaise Panevėžį buvo bandyta braukti iš 5 didžiųjų miestų sąrašo. Tuomet sukilo Panevėžio politikai, žmonės, o kai atsitokėjo parlamentarai – Panevėžys išsilaikė tarp didžiausių miestų sąrašo.
Tai mano Seimo narių vertinimas bus labai neilgas: Seimo nariams, rinktiems Panevėžio regione, vertėtų atsitokėti ir pagalvoti, ką mąsto aukštoji politika apie Panevėžį ir ką jie padarė, kad išliktų Panevėžio regionas. Seimo nariams reikėtų daugiau domėtis Panevėžio reikalais, kad regionas neliktų prie suskilusios geldos. Mano patarimas parlamentarams paprastas: Seimo nariai turėtų pradėti dirbti ir nešti žinią apie Panevėžį.“
Problemų neturi
Buvęs Seimo narys, dabar užsienio reikalų ministro patarėjas D. Petrulis:
„Būtų nelabai korektiška vertinti dabartinių Seimo narių, rinktų Panevėžio regione, darbą. Juolab, kad dirbu Užsienio reikalų ministerijoje, todėl mano darbas labiau koncentruotas į užsienio politiką, kuri svarbi visai Lietuvai.
Todėl nenorėčiau vertinti jų darbus ir rašyti pažymius. Su Seimo nariais bendrauju daugiau užsienio politikos klausimais. Objektyviai, mano galva, galėtų atsakyti vietos bendruomenių atstovai, politikai, vietos valdžios atstovai. Man, kaip rinkėjui registruotam Dembavoje, neteko susidurti tiesiogiai su Seimo nariais. Neiškyla jokių problemų, kurias turėčiau aptarti su Seimo nariais“.