Užsieniečių, kuriems prekių pardavimas nėra nuolatinė veikla, siūloma neversti mokytis lietuvių kalbos, kad jie susikalbėtų su klientais.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bendru sutarimu pritarė tokiam teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos siūlymu Seime svarstomam Valstybinės kalbos įstatymo projektui.
Pasak ministrės, lietuviškai neprivalėtų su klientais susikalbėti užsieniečiai, prekes parduodantys įvairių mugių metu arba kai prekiaujama jų pačių surinktomis miško gėrybėmis. E. Dobrowolskos teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija yra pateikusi kriterijus ir pavyzdžius, kada žmogaus veikla nėra laikoma nuolatine.
Liberalės Editos Rudelienė teigimu, ši išimtis negaliotų užsieniečiams, kurie turėtų leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei verstųsi prekyba nuolat.
Anot jos, taip pat neketinama nustatyti konkretaus termino, kiek laiko prekiaudamas užsienietis gali nekalbėti lietuviškai.
„Kuo daugiau bus kalbą stiprinančių dalykų, tuo valstybei geriau“, – komitete kalbėjo „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
Tuo metu Lietuvos regionų partijos frakcijai priklausanti Beata Pietkiewicz pasigedo didesnio užsieniečių mokymo kalbėti lietuviškai finansavimo.
Siekiui įpareigoti užsieniečius ir juos samdančias įmones aptarnauti klientus lietuvių kalba Seimas po svarstymo jau yra pritaręs – liko galutinis balsavimas.
Pakeitimais, kuriuos inicijavo konservatorė Dalia Asanavičiūtė, siekiama įpareigoti tiesiogiai paslaugas teikiantiems užsieniečiams mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį. Už tokių įpareigojimų vykdymą būtų atsakingos ir valstybinės institucijos bei įstaigos, užsieniečius įdarbinančios įmonės, vadovai ir patys užsieniečiai.
Įstatymo pakeitimais siūloma gamintojus, pardavėjus, paslaugų teikėjus taip pat įpareigoti pateikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.
Išimtis būtų taikoma, kai reikalavimas mokėti lietuvių kalbą būtų nepagrįstas teisės dirbti ribojimas.
D. Asanavičiūtė anksčiau BNS teigė, kad pataisos siūlomos ne todėl, kad yra daug pažeidimų ar nesusikalbėjimo problema būtų didelė, o prevenciškai.
Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, gyventojų skundų, kad informacija apie prekę ar paslaugą nebuvo suteikta valstybine kalba, nėra daug, bet pasitaiko.
Jeigu tokios Valstybinės kalbos įstatymo pataisos bus priimtos, jos įsigaliotų nuo 2026 metų sausio.
