Seimo Europos reikalų komitetas ragina Vyriausybę laikytis nuosaikios politikos, formuojant Lietuvos poziciją dėl Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos muitų aljanso „Mercosur“ laisvos prekybos sutarties.
„(Vyriausybės – ELTA) prašome po Europos Komisijos vertinimo pateikti Seimui atnaujintą poziciją“, – komiteto išvadą įgarsino jo pirmininkė Rasa Budbergytė.
Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus savo ruožtu tikino, kad laisvos prekybos su Pietų Amerika nauda Europos Sąjungai (ES) reikšmingai pranoksta kaštus, be to, pasak jo, numatomi griežti muitai „Mercosur“ žemės ūkio produkcijai.
„Tais vertinimais, kurie buvo padaryti prieš kelis metus, susitarimas naudingas Europos Sąjungai. Muitų skirtumas tarp „Mercosur“ šalių ir ES skiriasi 5 kartus, o visa kiekybine apimtimi susitarimas žada duoti naudos – muitų panaikinimo pavidalu iki 4 mlrd. eurų per metus“, – Europos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo S. Mitkus.
„Noriu priminti, kad įvedamos kvotos tokios kaip jautienai – 99 tūkst. tonų, tas sudaro 1,6 proc. visos ES pagaminamos jautienos. (…) Taip pat nustatomos tokios kvotos kaip 180 tūkst. tonų paukštienai, kas sudaro 1,4 proc. ES paukštienos poreikio“, – aiškino jis.
Ūkininkų atstovai nuogąstauja dėl maisto kokybės ir konkurencijos
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis sako, kad ūkininkų bendruomenė į susitarimą žvelgia atsargiai ir nuogąstauja dėl prastesnės iš Pietų Amerikos įvežamos maisto produktų kokybės.
„ES ūkininkai atsiduria nevienodose pozicijose, kadangi pas mus yra tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, su gyvūnų sauga, o kas vyksta ten (Pietų Amerikos valstybėse – ELTA), mes nelabai žinome. Ko gero, tų reikalavimų nėra. (…) Galbūt iškyla problemų su maisto sauga, kadangi skiriasi reikalavimai“, – komiteto posėdyje teigė S. Dimaitis.
ŽŪR direktorius taip pat atkreipė dėmesį, kad įvežama produkcija yra pigesnė, tad tiesiogiai konkuruoja su lietuviškais maisto gaminiais visos ES rinkose.
„Žinome, kad gali būti problemų su jautiena, paukštiena, kiaušiniais. Reikėtų gilesnės analizės ir neskubėti susitarimui pritarti“, – pažymėjo jis.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas pridūrė, kad, nors Europos rinkoje atsiduriančios prekės iš Pietų Amerikos yra konkurencingos, tai neveiktų brangesnius europinius produktus eksportavus į „Mercosur“ aljanso šalis.
„Grūdai, paversti pridėtine paukštienos verte, susidurs su konkurencija iš kitos pusės, kadangi jų paukštiena yra konkurencinga, dėl daugelio priežasčių. (…) Kol kas mes eksporto pajamų didinimo požiūriu nematome čia naudos“, – nurodė E. Pranauskas.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys Vytenis Grigas pritarė, kad, prieš Lietuvai ratifikuojant prekybos sutartį, būtina skirti daugiau dėmesio maisto kokybei.
„Siūlome pasvarstyti, kokia bus tikėtina žala ilgalaikėje perspektyvoje būtent dėl tvarumo ir maisto kokybės. Europoje turime aukščiausio standarto maisto kokybę, o Pietų Amerika tuo nepasižymi“, – nurodė jis.
ELTA primena, kad gruodį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad ES ir keturios „Mercosur“ aljanso šalys pasirašė prieštaringai vertinamą prekybos susitarimą, kuriam nepritarė Prancūzija ir daugelis europiečių ūkininkų.
Ratifikavus susitarimą, ES galėtų lengviau eksportuoti automobilius, mašinas ir farmacijos produktus į Pietų Ameriką.
Savo ruožtu Brazilija ir jos kaimynės galės su mažesniais apribojimais europiečiams parduoti mėsą, cukrų, ryžius, medų, sojų pupeles ir kitus produktus.
Sutartimi siekiama panaikinti daugumą importo mokesčių tarp ES ir Mercosur ir sukurti didžiulę laisvosios prekybos zoną, apimančią daugiau kaip 700 mln. vartotojų.
Mercosur vienija 4 Pietų Amerikos valstybes – Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų.
