Siūlymas perkelti automobilio savininkui atsakomybę už jo automobilį vairavusį ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus padariusį kitą vairuotoją, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir lygiateisiškumo principams.
Tai 9 balsais „už“ nutarė posėdžiavęs parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pritaręs Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai.
„Manome, kad būtų pažeidžiamos Konstitucijos nuostatos, nes asmeniui be jokio teisinio pagrindo būtų taikoma teisinė atsakomybė, lygiai tokia pat, kaip ir asmeniui, pažeidusiam teises normas. Toks atsakomybės taikymo modelis neatitinka mūsų Konstitucijoje įtvirtinto reguliavimo“, – komiteto posėdyje sakė Teisės departamento direktorius Dainius Zebleckis.
Taip jis įvertino Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama pažaboti svetimą automobilį vairavusius ir „uždirbtų“ baudų nemokančius vairuotojus.
Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimą, Seimo Teisės departamentas pastebi, kad „transporto priemonės savininkui (valdytojui) būtų perkelta kito asmens atsakomybė, nors jis nebūtų padaręs jokios visuomenei pavojingos ir draustinos veikos“.
Toks teisinis reguliavimas, teisininkų nuomone, neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo.
Įstatymų pataisas parengęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma siūlo numatyti, kad jei automobilio savininkas perduoda vairuoti jį kitam asmeniui, tai solidariai turėtų sumokėti baudą už jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Toks asmuo laiduotų valstybei baudos už padarytą administracinį nusižengimą sumokėjimą „kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis.“ Jei asmuo, už kurį jis laidavo, nesumokėtų baudų, jam, kaip ir kitiems skolininkams, nebūtų išduodamas ir keičiamas vairuotojo pažymėjimas.
Įstatymo projekte kalbama tik apie tokius atvejus, kai automobilio vairavimas yra perduodamas tokiam vairuotojui, kuris nedirba ar nevykdo kitos tęstinės veiklos ir kurio gyvenamoji vieta nežinoma.
Seimo Teisės departamento nuomone, šiomis nuostatomis būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.
„Žmonės, kurie dirba ir turi pastovią gyvenamąją vietą, būtų laikomi kitokie negu tie, kurie nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Visi turi būti vienodai traktuojami prieš įstatymą“, – sakė D. Zebleckis.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Irenos Haase nuomone, Teisės departamento pateikti motyvai yra teisingi.
„Pasiūlytas reguliavimas suponuoja, kad tas asmuo, kuris perima tą transporto priemonę, iš anksto žinos, kad gali padaryti administracinį nusižengimą, o automobilio savininkas vis tiek tą baudą už jį sumokės. Pasiūlytos pataisos nelabai suderinamos su Konstitucija. Administracinė nuobauda skiriama asmeniui, kuris padaro administracinį nusižengimą“, – sakė I. Haase.
Kaip ELTA jau skelbė, siekiant sumažinti skaudžių eismo įvykių keliuose skaičių, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma parengė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jis pasiūlė vairuotojų atsakomybės modelį, kuris, jo nuomone, turėtų pažaboti piktybiškus, svetimą automobilį vairavusius ir „uždirbtų“ baudų nemokančius vairuotojus.
Pasak projektus parengusio J. Razmos, tam tikra kategorija vairuotojų sistemiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, vairuoja ne savo automobilį, o padarę pažeidimą nesumoka baudų ir toliau daro pažeidimus.
„Todėl manau, kad reikėtų pagalvoti, ar tam tikrais atvejais nereikėtų kalbėti ir apie automobilio savininko atsakomybę, kai sistemiškai daromi pažeidimai, nors ne pats savininkas būtų vairavęs. Jeigu jis žino, kad automobilį duoda tokiam asmeniui, kuris greičiausia nesumokės baudos padaręs pažeidimą, manau, kad tam tikra dalis kaltės yra ir jo. Tokius atvejus, kai savininkas automobilį duoda asmeniui, kuris niekur nedirba, kurio gyvenamoji vieta irgi nelabai aiški, siūlau traktuoti kaip laidavimą dėl galimos baudos sumokėjimo. Tai reiškia, kad jeigu atitinkamos tarnybos nesugebėtų išieškoti baudos iš pažeidimą padariusio vairuotojo, tada atsakytų automobilio savininkas kaip laiduotojas“, – Eltai yra sakęs J. Razma.
Jo nuomone, toks reguliavimas paskatintų automobilių savininkus geriau pagalvoti ir įvertinti situaciją prieš duodant automobilį kitiems vairuoti.
