Seimas spręs, ar įpareigoti profesines sąjungas kasmet rengti ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti ataskaitas apie jų veiklą, finansus.
Tokių pakeitimų iniciatoriai sako, kad jie leis sustiprinti profesinių sąjungų veiklą. Profsąjungos tvirtina, kad tokie įpareigojimai būtų joms apynasris.
Pateikimo stadijoje už Profesinių sąjungų įstatymo pataisas balsavo 42 Seimo nariai, prieš buvo 12 parlamentarų, susilaikė 23 politikai. Toliau pakeitimai bus svarstomi birželio 11-ąją, dėl jų išvadas teiks Trišalė taryba ir Vyriausybė.
Parlamentarams pataisas pristatęs iniciatorius konservatorius Vilius Semeška tvirtino, kad nauja tvarka garantuos didesnį profesinių sąjungų veiklos skaidrumą ir viešumą, didins pasitikėjimą jomis.
„Tai paskatintų daugiau piliečių jungtis į profesines sąjungas“, – teigė parlamentaras.
„Nariai bus aktyvesni galbūt ir valdymo organų perrinkimuose, nes turime neretai ir ilgamečių profesinių sąjungų pirmininkų, kuriems nebūtina viešinti visą veiklą, nebūtina viešai pateikti finansinės veiklos ataskaitą, dėl to tai tik pasitarnaus pačių profsąjungų labui“, – pridūrė jis.
„Valstietė“ Goda Burokienė priekaištavo, kad pataisos nederintos su Trišale taryba.
Ji priminė Seimo Teisės departamento pastabą, kad siūlomas reikalavimas profesinėms sąjungoms kelia rizikų, jog bus kišamasi į organizacijų vidaus administravimą.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė atkreipė dėmesį, kad ataskaitų rengimas pareikalaus papildomai darbo sąnaudų.
„Turės atsirasti arba samdyti buhalterinės apskaitos firmą, ar įdarbinti buhalterį, kuris, finansininkas, tvarkys visus šituos dokumentus ir panašiai. Tai vėl bus papildomos sąnaudos“, – teigė L. Nagienė.
Tuo metu konservatorius Linas Slušnys pabrėžė, kad nevyriausybinis sektorius šitas ataskaitas turi teikti kiekvienais metais, nepaisant to, ar turi pajamų, ar ne.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS teigė, kad pakeitimais bandoma „užtildyti aktyvias profsąjungas“.
„Tai visiškai nepateisinamas veiksmas. Jos (pataisos – BNS) pateiktos Seimui nepaisant, kad joms prieštaravo ministerija (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – BNS)“, – tvirtino I. Ruginienė.
„Profesinės sąjungos šiuo klausimu neprašė Seimo nario jokios pagalbos, jis net nesiteikė pataisų su mumis aptarti. Įpareigojimai rengti ataskaitas galiotų ir mažiausių įmonių profsąjungoms, o po skaidrumo priedanga norima mažinti darbuotojų teisę į gynybą“, – pridūrė ji.
Dabar profesines sąjungas gali remti visi Lietuvos piliečiai, pervesdami 0,6 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
